Pasak jo, svarbiausias sprendimas, kurį reikia priimti dabar, susijęs su projekto finansavimu ir įgyvendinimu per protingą laikotarpį.
„Taip, tai sudėtingas sprendimas, nes reikia pripažinti padarytas klaidas. Tačiau nėra kitos išeities, kaip tik aiškiai pareikšti: mes užbaigsime „Rail Baltica“ ne vėliau kaip 2035 metais, įsipareigodami padaryti viską, kad tai įvyktų greičiau. Tai leistų paskirstyti Latvijos bendrą finansavimą per aštuonerius metus, o ne sutelkti jį į ketverius metus, ko biudžetas negali sau leisti“, – sakė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad toks sprendimas suteiktų protingus terminus tiekėjams, nes šiuo metu niekas nėra pasirengęs imtis projekto įgyvendinimo iki 2030 m. arba už tai reikalauja neproporcingai aukštos kainos.
Pasak M. Paegle, tai taip pat suteiktų realias galimybes įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektą pagrindinio maršruto šiauriniame ruože.
Anot „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininko, esant dabartiniam sprendimų priėmimo tempui vyriausybėje ir pažangai, užbaigti „Rail Baltica“ Latvijoje iki 2030 metų neįmanoma net teoriškai. „Kiekviena diena, kai Latvija nepriima svarbių sprendimų, prailgina terminus ir padidina projekto kainą“, – pabrėžia jis.
M. Paegle taip pat mano, kad projektui įgyvendinti būtina pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) finansine priemone SAFE. „Latvija jau paliko ant stalo 2,2 mlrd. eurų paskolos 45 metams su 10 metų grąžinimo atidėjimu, pradedant ją grąžinti nuo 2036 metų. Praktiškai esame pirmoji ES valstybė, atsisakiusi tokių sąlygų. Už šias lėšas būtų galima užbaigti pusę pagrindinės trasos“, – pabrėžė jis.
Pasak M. Paegle, vėliau šiuos pinigus vis tiek teks skolintis, tačiau žymiai blogesnėmis sąlygomis ir daug didesnę sumą, nes vėlavimas projektą pabrangins maždaug 200 mln. eurų per metus.
Be to, jis mano, kad tokio masto projekto valdymas turėtų būti tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui, kuris tuo pačiu turėtų prisiimti atsakomybę už finansavimą. Šiuo metu už projektą atsakinga Transporto ministerija, taip pat Finansų ministerija neskiria lėšų projektui, o ministras pirmininkas apie jį nenori žinoti.
„Rizika, jei bus tolesnių vėlavimų, yra nepaprastai didelė. Rizikuojame prarasti jau skirtas dotacijas ar jų dalį. Rizikuojame gauti mažesnį finansavimą kitu ES daugiamečiu finansiniu laikotarpiu. Kam skirti daugiau tam, kas negali panaudoti jau skirto?“ – sakė M. Paegle.
Jis pabrėžia, kad Latvija praranda reputaciją ir pasitikėjimą partnerių akyse, o dėl delsimo projektas tampa vis brangesnis dėl infliacijos. Tuo tarpu laukiamos socialinės ir ekonominės naudos šaliai bei jos gyventojams atidedamos.
Kaip pabrėžia M. Paegle, naujoji Latvijos vyriausybė turėtų galvoti ne tik apie tai, kaip sumažinti išlaidas, bet ir apie tai, kaip prisidėti prie Baltijos regiono saugumo ir Latvijos ekonomikos augimo, taip pat atgauti partnerių ir kaimyninių šalių pagarbą.
Kaip skelbta anksčiau, pirmojo „Rail Baltica“ projekto etapo kaina Baltijos šalyse gali siekti 14,3 mlrd. eurų, iš kurių Latvijoje – 5,5 mlrd. eurų, tačiau atsižvelgiant į infliaciją ši suma gali išaugti iki 6 mlrd. eurų.
Bendros projekto išlaidos Baltijos šalyse, remiantis sąnaudų ir naudos analize, gali siekti 23,8 mlrd. eurų. Ankstesnėje 2017 metų sąnaudų ir naudos analizėje buvo numatyta, kad bendros projekto išlaidos sieks 5,8 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES teisę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
