Pristatė regiono plėtrą
Į Šiaulių regiono plėtros tarybos, kurią sudaro visų Šiaulių apskrities savivaldybių merai, posėdį buvo pakviesti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys ir minėto departamento Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas Gediminas Česonis. Jie pristatė nacionalinę regioninę politiką 2014–2020 metų laikotarpiu bei regiono plėtrai skirtų Europos Sąjungos lėšų panaudojimo perspektyvas.
„Šie metai (2013-ieji, – red. pastaba) yra paskutiniai, kada reikia sutvarkyti paraiškas. Iki gruodžio 31 dienos turi būti pasirašytos visos sutartys. Kalbėjomės su kitomis ministerijomis. Iš esmės didelių revoliucijų nedarome. Skirtumai nuo praėjusio laikotarpio yra dėl takoskyros. Visoms ministerijoms siūloma numatyti dešimt procentų lėšų regioninėms priemonėms. Iki šiol to nebuvo“, – pristatymo metu aiškino A. Plikšnys.
Pastabos sukėlė juoką
Pasak pranešėjų, dauguma ministerijų nėra linkusios dalinti lėšas regiono plėtrai. Kai kurios ministerijos netgi įžvelgia grėsmių, o ne galimybių. Palankiausiai šiuo klausimu nusiteikusios yra Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerija, griežčiausiai žiūri Aplinkos ministerija.
„Su kai kuriomis ministerijomis sunkiai sekasi šnekėti, pavyzdžiui, su Aplinkos ministerija. Jie galvoja, kad visos priemonės turi būti valstybinės. Skeptiškai žiūri į savivaldybių vaidmenį“, – pastabas išsakė A. Plikšnys.
Šios pastabos sukėlė posėdžio dalyvių juoką, kadangi šalia A. Plikšnio prie apvalaus stalo sėdėjo Aplinkos viceministrė, buvusi Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė. Išgirdusi tokių pastabų, politikė tik nusijuokė ir replikavo: „Galim pakalbėti“.
Mažina skirtumus
Pranešėjai susirinkusiems savivaldybių merams kalbėjo, kad prie regiono plėtros plano reikia dirbti bendrai, o ministerijose dirbantys specialistai negali suvokti atskirų savivaldybių konkrečių poreikių, mato šalį kaip visumą, todėl negali tinkamai paskirstyti lėšų. Norint panaikinti socialinius ir materialinius skirtumus tarp regionų, būtina tikslingai panaudoti finansavimą.
„Kai kurie politikai nesupranta – sako, padalinkit lėšas visiems po lygiai ir bus gerai. Nebus gerai. Ministerijose specialistai mažiau dirba su savivaldybėmis, mato šalį kaip visumą. Turėtume dirbti bendrai, esame viename laive. Priemonės turės būti kompleksinės. Jūs pasirinksite, ko jums reikia. Mūsų požiūriu, tų priemonių turėtų rastis daugiau“, – teigė A. Plikšnys.
Parama didėja
Posėdžiui pirmininkavęs Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas džiaugėsi, kad struktūrinė parama didės ir bus įtraukti didieji miestai. Anksčiau gyvenimo kokybės gerinimui finansavimas buvo skiriamas mažesniems miestams ir gyvenvietėms.
J. Sartauskas taip pat vylėsi, kad darbą pradėjęs naujos kadencijos Seimas kardinalių pakeitimų regioninės politikos srityje nepadarys. Tik merui rūpestį kelia kai kurių ministerijų nenoras savivaldybėms suteikti daugiau laisvės skirstant lėšas.
„Pasipriešinimas yra, ministerijos nenori skirti lėšų, nori savivaldybėms įsakyti, ką reikia padaryti ir kad per ministerijas būtų planuojama. Mūsų nuomone kai kurios priemonės būtų tikslingiau panaudojamos, jeigu turėtume savo lėšas“, – žurnalistams komentavo J. Sartauskas.
Rūpestis – netinkamos išlaidos
Kaip pavyzdį J. Sartauskas pateikė darželių ir mokyklų renovacijas. Pasak mero, dabar lėšos skirstomos per ministerijas ir kai kurios išlaidos priskiriamos prie netinkamų išlaidų. To būtų galima išvengti, jeigu pinigus galėtų paskirstyti pačios savivaldybės.
„Prie netinkamų priskiriamos lėšos mokyklą padarytų baisesnę nei iki renovacijos. Langai pakeičiami, bet aptinkavimas vertinamas kaip netinkamos lėšos. Daug tokių keblių situacijų, kai viskas numatoma centralizuotai“, – teigė J. Sartauskas.
