„Dėl (prastos – BNS) sistemų būklės, mūsų vertinimu, reikia bendrai apie 50–60 mln. eurų, kad jos būtų visos tvarkingai paruoštos pagal šios dienos standartus“, – interviu BNS teigė Registrų centro vadovas.
„Apie tuos reikalingus finansus per paskutinius kelerius metus esame apsukę ratą su įvairių ministerijų atstovais, su Vyriausybės atstovais. Deja, kažkokių esminių pokyčių, sprendimų nebuvo įvykę, tie iššūkiai yra išlikę“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus prie Registrų centro valdomų duomenų registrų ir daugiau nei 600 tūkst. įrašų nutekinimo.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti iš „užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas“. Prokuratūra pranešime neįvardino nei šalies, nei institucijų. To sako negalintis atskleisti ir Registrų centro vadovas.
A.Juso teigimu, nutekėjus duomenims buvo atskleista NT registro išrašų informacija, įskaitant žmonių asmens kodus. Vis tik, anot jo, jokie asmenų kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, telefonai ar e. pašto adresai, mokėjimai už centro paslaugas, banko sąskaitų numeriai, taip pat jokie dokumentai – NT perleidimo sandoriai, teismų sprendimai – nebuvo atskleisti.
BNS žiniomis, pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, o Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandį.
– Apie tai, kad iš Registrų centro nutekinta šimtai tūkstančių duomenų, prieš kelias dienas pranešė prokuratūra. Ar galite jūs papasakoti, kas nutiko?
– Pirmiausia, iš tikrųjų, norėtųsi atsiprašyti visų piliečių, kurių duomenys buvo pasisavinti piktavalių. Mes operatyviai užkardėme buvusias spragas, pranešėme institucijoms, įdiegėme naujas kontrolės priemones ir tikrai esame pasiruošę komunikuoti su visais nukentėjusiaisiais, teikiant visą reikiamą informaciją jiems.
Dėl paties įvykio – Registrų centras yra vienas iš pagrindinių valstybės duomenų teikėjų ir turim tam tikrus specifinius duomenų teikimo sprendimus, skirtus kitoms valstybės institucijoms, įstaigoms. Tame tarpe ir žurnalistai naudojasi tuo pačiu sprendimu.
Prie tų sprendimų prieigas turi daugiau kaip 20 tūkst. vartotojų iš įvairių įstaigų, institucijų. Jiems suteikiami vartotojų vardai, slaptažodžiai, pasirašomos sutartys. Yra reikalavimai slaptažodžiams, kas tris mėnesius jie keičiami, tai tam tikros saugumo priemonės yra.
Mums tapo žinoma, kad vienos iš institucijų kelios darbuotojų paskyros galimai buvo kompromituotos ir naudojantis jomis buvo paimtas gana nemažas kiekis, apie 600 tūkst. registrų įrašų. Didžiąja dalimi tai yra Nekilnojamojo turto registro išrašai. Nes tie darbuotojai turėjo teisę tokią informaciją matyti.
Ką noriu tiesiog pabrėžti, kad pačios Registrų centro sistemos, į jas nebuvo įsilaužta. (...) Tos kontrolės, kurios yra, veikia, tačiau šiuo atveju vienos iš trečiųjų institucijų paskyros buvo kompromituotos ir tie duomenys buvo paimti.
