Jau pasirodžius pirmosioms iš lėktuvų darytoms nuotraukoms buvo aišku – tai bus istorinio masto nelaimė. Apsemtuose plotuose buvo galima įžvelgti tik didžiulių medžių viršūnes, namų stogus ir jokių kelių ar žmonių.
Nuo gegužės 26-osios iki birželio 2-osios Vokietijoje iškrito 22,76 mlrd. litrų kritulių. Tai apie pusė vandens kiekio, esančio Bodeno ežere. Šiemet dangus nepagailėjo 3 mln. daugiau litrų kritulių nei 2002-aisiais, kai stichija buvo pavadinta amžiaus potvyniu.
 |
| Potvvynio vandens apsuptas namas |
Nuo potvynio nukentėjo šimtai tūkstančių žmonių, daugelis prarado savo namus, visą turtą, savo egzistencijos pamatą. Ūkininkai nebesitiki derliaus, miestai ir savivaldybės turi iš naujo kurti infrastruktūrą.
Kai kurios vietovės potvynio metu priminė karo zoną – gatvėmis riedėjo kariniai automobiliai, danguje suko ratus sraigtasparniai. Zonoje buvo dislokuota apie 19 tūkst. karių. Tai buvo didžiausia tėvynėje surengta humanitarinė akcija Vokietijos ginkluotųjų pajėgų istorijoje .
Nors potvynis padarė milžinišką žalą, vokiečiai nepuolė į neviltį.
Užtvindyti, bet nepražudyti
Ant Žemutinės Bavarijos miesto Pasau rotušės miestiečiai kreida užrašė lotyniškai: „Fluctuat nec mergitur“ – „Užtvindyti, bet nepražudyti.“
1501 metais čia buvo kilęs itin stiprus potvynis, jį mena vandens lygio žymės ant rotušės bokšto, čia mėgstama fotografuotis. Šįmet tamsi linija pakilo dar aukščiau.
Daugiau niekada nebepirksiu smėlio maišų, – teigia P.Wolfas, – Geriau nusipirksiu žvejo kelnes.
„Valymo darbai baigti“, – išdidžiai skelbiama miesto internetinėje svetainėje.
Pėsčiųjų zonoje veikiančios parduotuvės vėl vilioja klientus siūlydamos nuolaidas. Šalta kava prekiaujančios kavinės vadovai į situaciją žvelgia su jumoru. Ant lango jie iškabino nuotrauką su laivu, virš jos linksmas užrašas: „Kas nori į Veneciją?“.
Pasau labai reikia turistų, kurie mieste išleistų pinigų ir papildytų ištuštėjusį biudžetą. Tačiau po miestą vaikštinėja tik turistų grupelės su fotoaparatais ir ledais rankose, gatvelėse jie gali išvysti sunaikintas vitrinas ir užuosti pelėsių tvaiką.
„Aš vis dar šokiruota“, – sako Agnete Wolf, kuri su vyru 25 metus rūpinosi svečių ir senelių namais „Auksinis laivas“. Potvynis visiškai sunaikino virtuvę, valgomąjį, sandėliuką ir tualetus.
„Tai buvo tikra potvynio banga, kuri mus pranoko“, – sako Agnetės vyras Peteris. Gatvėje, kurioje įsikūręs pensionas, vandens lygis per parą pakilo šešis metrus. Simboliška, jog gatvėje veikia menininkų užeiga „Akvariumas“.
„Daugiau niekada nebepirksiu smėlio maišų, – sako P.Wolfas. – Geriau nusipirksiu žvejo kelnes.“ Keturis kartus, vilkėdamas vien maudymosi kelnaitėmis, vyras murdėsi patalpas užplūdusiame vandenyje, norėdamas išgelbėti virtuvės reikmenis ir gėrimus.
„Kad bus tokio stiprumo potvynis, negalėjome nė įsivaizduoti“, – sako baro savininkė Regina Bachmaier. Vanduo bare buvo pakilęs iki pat lubų. Sode, ant medžio kamieno, maždaug trijų metrų aukštyje, pakabinti ženklai, žymintys vandens lygį. Baras buvo vienintelis R.Bachmaier pajamų šaltinis. Tačiau moteris optimistė, ji vilioja klientus sumanymais. Restoranų versle ji jau 30 metų. „Išgyvenau daug naujų pradžių. Net jei tai pats tragiškiausias, kažkaip išgyvensime“, – sako ji.
Pensiono savininkė A.Wolf nėra tokia optimistė, jos akyse pasirodo ašaros. Abu sutuoktinius kankina kosulys. „Tai pastarųjų savaičių purvo ir šiukšlių valymo pasekmė“, – teigia ji. Ugniagesiai susivėlino atvežti respiratorių. Studentai į nafta užterštus rūsius buvo nusiųsti be apsauginių drabužių.
 |
| Apsemti automobiliai |
„Turėjome ilgą žiemą, lietingą pavasarį ir potvynio vasarą, nežinome, kaip sudurti galą su galu“, – sako P.Wolfas. Miestas jam pažadėjo padengti pusę išlaidų, kurių prireiks įsigyjant naują įrangą, valstybė parems darbuotojų išlaikymą.
Pasau miesto sodininkai ir kiemų darbininkai pastarosiomis savaitėmis įdėjo daug pastangų, kad miestas vėl atgautų savo veidą.
Vaikščiodamas Pasau gatvėmis vis dar gali girdėti tarp plytelių kliuksintį vandenį, rūsiuose ir ištuštėjusiuose pirmuose aukštuose burzgiančius šildytuvus. Daugelis įstaigų uždaryta. Senamiestyje veikia tik keli restoranai, netapę potvynio aukomis, jiems dabar pats darbymetis.
Stichija Degendorfe
Iš krantų išsiliejus Dunojui prieš kelias savaites stipriai nuo potvynio Bavarijoje nukentėjo ir Degendorfas. Vanduo paveikė 900 namų ūkių, daugiau kaip 600 pastatų ir 180 įmonių. Miestui padaryta apie 500 mln. eurų žala.
Žvejų kaimelio kvartalas nukentėjo ypač stipriai. Mėsininko Josefo Schilerio parduotuvė neveiks iki rugpjūčio pabaigos.
Tokių miestelių Vokietijoje daug.
Milijardinės išmokos
„Greitai, tvariai ir nebiurokratiškai“, – tokiu būdu potvynių aukas, kaip žadėjo kanclerė Angela Merkel, turi pasiekti parama. Numatyta paskirstyti 8 mlrd. eurų, tam Vokietijai prireiks imti naują paskolą. Kitos alternatyvos šalis neturėjo, nes potvynio žala milžiniška.
Ūkininkai jau pranešė apie nuostolius, siekiančius 400 mln. eurų.
Nors dar nėra apskaičiuoti nuostoliai, vien atskirų šakų patirti nuostoliai leidžia susidaryti bendrą vaizdą. Ypač stipriai pakenkta žemės ūkiui – užtvindyti buvo ištisi laukai, sugadinti pašarai, sunaikinta technika.
Ūkininkai jau pranešė apie nuostolius, siekiančius 400 mln. eurų, pusė jų – Bavarijoje ir Saksonijos-Anhalto žemėje. Europos Sąjunga pranešė, kad vokiečių ūkininkai gali tikėtis iki 600 mln. eurų paramos. Pinigai juos pasieks šiemet ir kitais metais.
Anot Vokietijos vyriausybės, vien sunaikintai infrastruktūrai atstatyti prireiks apie 1,5 mlrd. eurų. Potvynio pasekmes jaučia ir tiesiogiai nepaliestos šakos, pavyzdžiui, turizmas. Viešbučiuose, restoranuose ir kultūros įstaigose stinga klientų.
Vokietijos draudimo kompanijos apskaičiavo, kad jų išlaidos sieks apie 2 mlrd. eurų. Šiomis lėšomis bus kompensuota žala, padaryta pastatams, namų apyvokos daiktams, komercinėms patalpoms ir automobiliams. 2002-aisiais skundų dėl žalos sulaukta apie 150 tūkst., o šiemet – 180 tūkstančių. Tuomet išmokėta apie 1,8 mlrd. eurų.
Tiesa, regis, vokiečiai pasimokė iš 2002-ųjų potvynio, nes apdraudusiųjų savo turtą padaugėjo. Nuo stichinių nelaimių Vokietijoje apdrausta apie trečdalis pastatų, 2002-aisiais tokių buvo 19 proc. Pabrėžiama ir tai, kad kai kurių gyventojų turto draudikai nebenorėjo apdrausti, nuostoliai jiems pasirodė per dideli.
