Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis mano, kad, jei Valstybinė mokesčių inspekcija imtų tikrinti vykdomą veiklą ir finansinius duomenis, galėtų būti iškelta ne viena byla dėl neteisėto praturtėjimo.
Brokerių veikla nepatenkinti ir gyventojai
R. Žemaitaitis, Seime įregistravęs įstatymo projektą dėl nekilnojamojo turto brokerių veiklos reglamentavimo, LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia, kad tai daroma dėl gyventojų, nepatenkintų nesąžiningų brokerių veikla, skundų. Be to, ir patys nekilnojamojo turto brokeriai sako, kad nori skaidrios, normalios veiklos ir kontroliuojančios institucijos, nes kiekvienas darbas reikalauja apibrėžtumo ir aiškumo.
„To Lietuvoje nebuvo, kas ką norėjo, tą darė. O įstatymas parengtas remiantis agentūrų konsultacijomis. Tai jau trečias projektas. Po lapkričio mėnesį išdėstytų mano teisinių pastabų [...] jis buvo pakoreguotas, antradienį užregistruotas Seime ir laukia pateikimo“, – kalba R. Žemaitaitis.
„To Lietuvoje nebuvo, kas ką norėjo, tą darė. O įstatymas parengtas remiantis agentūrų konsultacijomis“, – kalba R. Žemaitaitis.
Jo teigimu, žmogus, norintis užsiimti nekilnojamojo turto brokerio veikla, turėtų įgyti kvalifikaciją, gauti atestaciją, brokerių veiklą prižiūrėtų Ūkio ministerija.
Kad tai būtina, pritaria ir V. Galinis – Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija taip pat tuo rūpinasi. Be to, įstatymas pajėgus išspręsti kelias svarbias problemas. Tai vartotojų teisių interesų apsauga, kvalifikuotai teikiamų paslaugų kokybė bei „išsikerojęs šešėlis“.
Daugiausia rūpesčių kelia nemokami mokesčiai
„Didžioji dalis brokerių dirba savarankiškai, turėdami individualios veiklos pažymą. Jie neteikia jokių ataskaitų, niekas nežino, kiek sandorių įvykdoma, kokiomis sumomis operuojama, kokie komisiniai gaunami, – pabrėžia V. Galinis. – Didžioji dalis brokerių net didžiuojasi, kad visi komisiniai eina jiems į kišenę.“
R. Žemaitaitis sutinka, kad šešėlis – didelė problema, ir apie tai jau yra kalbėjęs su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau sako sulaukęs nemalonaus skambučio iš Laisvosios rinkos instituto, kodėl kišamasi į veiklą, kodėl norima reglamentuoti. „Kai paklausiau apie kovą su šešėliu ir galimu mokesčių vengimu, sako – kokie čia mokesčiai, kiek jūs čia surinksite“, – pasakoja jis.
Komiteto pirmininko teigimu, apie 40–50 proc. agentūrų neteikia jokių ataskaitų ir, jei VMI patikrintų jų vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, išlaidas, turtą, galėtų būti iškelta ne viena byla dėl neteisėto praturtėjimo. Jis primena, kad ir valdant ankstesnei vyriausybei buvo keletas mėginimų reglamentuoti NT brokerių veiklą, bet siūlymus vis atmesdavo Ūkio ar Finansų ministerija.
Komiteto pirmininko teigimu, apie 40–50 proc. agentūrų neteikia jokių ataskaitų ir, jei VMI patikrintų jų vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, išlaidas, turtą, galėtų būti iškelta ne viena byla dėl neteisėto praturtėjimo.
„Todėl sutarėme, kad dabar teikiame nuo Seimo per komitetus [...]. Reikia, kad kitais metais per pavasario sesiją, birželio mėnesį, šitas įstatymas būtų priimtas ir mes turėtume tam tikrus rėmus, kaip šitos srities specialistai turėtų dirbti“, – pabrėžia R. Žemaitaitis.
Paklaustas, ar nekilnojamojo turto agentūros nebus verčiamos atskleisti komercinę informaciją, V. Galinis sako, kad bus reikalaujama duomenų apie įvykdytus sandorius, o ne apie tai, kiek uždirba brokeriai. „Jei buvo atliktas sandoris, turėjo būti ir pajamos. Rinkoje nusistovėjęs tam tikras komisinių vidurkis. Jei asmuo ar atstovas už sandorį parodys minimalią suma, kontroliuojanti institucija aiškiai matys, kad deklaruojamos ne visos lėšos“, – pastebi jis.
R. Žemaitaitis primena, kad 2001 m. panašiais įstatymais buvo nepatenkinti ir antstoliai bei notarai. „Šiuo metu veikia antstolių, notarų rūmai. Jie teikia finansines ataskaitas, nurodo sandorių sumą ir veda žurnalus. Manau, finansinių dalykų deklaravimas – viena iš sudėtinių dalių. Priešingu atveju galima teigti, kad pats brokeris galimai vykdo neteisėtą veiklą“, – mano komiteto pirmininkas.
