Tačiau būtina gauti visų parlamentarų, pritarusių neeilinės sesijos sušaukimui, pritarimą, kad tai numatančios Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės įstatymų pataisos, kuriomis siekiama suderinti Lietuvos ir euro zonos šalių teisinę bazę, būtų svarstomos šią savaitę neeilinėje Seimo sesijoje.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas BNS teigė, kad pirmadienį ir antradienį bus renkami Seimo narių parašai dėl pataisų įtraukimą į neeilinės sesijos darbotvarkę.
„Norint įtraukti į jau suformuotą darbotvarkę, reikia koalicijos sutarimo. Pirmadienį ir antradienį bandysime surinkti parašus įtraukti tuos klausimus į dienotvarkę“, – sakė B.Bradauskas.
Antradienį – svarstymas, ketvirtadienį, jeigu Seimo pirmininkė prašys skubos, mes net galime jas priimti.
Jo teigimu, būtų gerai, jog pataisos Seime „būtų bent apsvarstytos, o jų priėmimas būtų iš karto, prasidėjus pavasario sesijai kovą“. Tačiau Biudžeto ir finansų komiteto vadovas tikisi, kad įstatymų pataisos gali būti priimtos jau šią savaitę.
„Antradienį – svarstymas, ketvirtadienį, jeigu Graužinienė (Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė – BNS) prašys skubos, mes net galime jas priimti“, – tvirtino B.Bradauskas.
Anot jo, jei įstatymų pataisų svarstymo nepavyktų įtraukti į šios savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, vasarį būtų šaukiama dar viena neeilinė Seimo sesija.
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė BNS pirmadienį teigė tikinti, kad reikalingi parašai – jų reikia šiek tiek daugiau negu 50 – gali būti surinkti. „Šiandien bus surinkta didžioji dalis (parašų – BNS), rytoj liks tik keletą gauti“, – teigė parlamentarė.
Pasal jos, nepavykus surinkti Seimo narių parašų dėl darbotvarkės papildymo, trečiadienį politinėje taryboje bus sprendžiama, kaip elgtis toliau – šaukti dar vieną neeilinę sesiją vasarį ar klausimų svarstymą atidėti iki pavasario.
Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas BNS teigė neturintis informacijos apie planus vasarį surengti dar vieną neeilinę Seimo sesiją.
„Apie dar vieną neeilinę nežinau, mes tikimės, kad dabar (šią savaitę – BNS) bus įtraukta – nėra ko tempti ir laukti pavasario sesijos, jeigu dabar šaukiama neeilinė“, – BNS sakė A.Rimkūnas.
Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės įstatymų pataisos, kurios parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas, numato, kad visas Lietuvos banko balanse apskaitomas turtas, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, būtų laikomas centrinio banko nuosavybe, jis gali juo laisvai disponuoti. Šiuo metu įstatymai numato, kad šis turtas yra valstybės nuosavybė, o centrinis bankas jį valdo patikėjimo teise.
Anot ECB ir EK, įstatymuose turi būti aiškiai nustatytos galimo Valstybės kontrolės audito apimtys, suderinant jas su ECB statutu. Todėl siūloma numatyti, kad galima atlikti Lietuvos banko auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą.
Taip pat numatoma, kad Valstybės kontrolė negalės duoti privalomų nurodymų Lietuvos bankui, jo valdybai ir kitiems centrinio banko tarnautojams, atliekant savo funkcijas.
Euro įvedimo įstatymo projektas
Tuo tarpu Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas euro įvedimo įstatymo projektas, kuriame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai (pinigų keitimo, kainų skelbimo ir kiti), parlamentarams kol kas bus tik pristatytas – jos svarstymas ir priėmimas neeilinėje Seimo sesijoje nenumatomas.
Konkrečios datos, iki kada Lietuvoje turi būti priimti įstatymai dėl euro įvedimo, nėra.
Pasak A.Rimkūno, naudojamasi proga, kad Seimas kviečiamas į neeilinę sesiją, todėl norima pateikti pagrindinį įstatymą dėl euro įvedimo.
„Norime pastatyti visą procesą ant bėgių dar prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai, kad nebūtų prarastas laikas“, – BNS teigė finansų viceministras.
Anot jo, konkrečios datos, iki kada Lietuvoje turi būti priimti įstatymai dėl euro įvedimo, nėra.
„Niekas tų datų nenustato. Bendra mūsų nuostata yra, kad su euro įvedimu susiję teisės aktai kuo anksčiau bus priimti, tuo bus geriau. Mes nelabai vėluojame. Laiko dar pakankamai daug. Mes norime likus maždaug pusmečiui iki tikėtino euro įvedimo turėti visus pagrindinius įstatymus priimtus“, – tvirtino A.Rimkūnas.
Pasak jo, šių metų pradžioje eurą įsivedusi Latvija „galutinį įstatymą dėl euro“ priėmė beveik likus metams iki narystės euro zonoje.
Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.
