Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Renovavus mokyklas išsprendžiamos įsisenėjusios problemos

Salomėjos Nėries gimnazija
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Salomėjos Neries gimnazija
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiuo metu visoje šalyje įgyvendinta 500 viešųjų pastatų renovacijos projektų, remiamų iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų. 15min.lt kalbinti vienos renovuotos gimnazijos atstovai teigė, kad problemų prieš renovaciją buvo apstu, o po jos pastebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai. Gimnazijos atstovai džiaugėsi, kad remonto darbus pavyko suderinti su ugdymo procesu.

Vien Vilniuje naujus mokslo metus renovuotos pasitiko 18 mokyklų, viena jų – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija. 

Gimnazijos remontui – 2,45 mln. litų

Pačioje Vilniaus širdyje veikiančios Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenė, kurią sudaro apie 600 moksleivių ir 80 mokytojų bei kitų darbuotojų, nuo šio rugsėjo dirba ir mokosi iš esmės atnaujintuose pastatuose. Šios gimnazijos renovacijai buvo skirta 2,45 mln. ES struktūrinių fondų lėšų.

Kaip pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Stasė Kliučinskienė, ši švietimo įstaiga veikia dviejuose pastatuose, vienas jų, esantis kieme, pastatytas 1952 metais, antrasis, kurio fasadas išeina į Vilniaus gatvę – 1965-aisiais. Renovacijos projektas, kurį sudarė dvi dalys, apėmė abu pastatus.

Paprašyta papasakoti apie ankstesnę patalpų būklę, direktoriaus pavaduotoja teigė, jog problemų buvo apstu. Mokyklos langai ir lauko durys buvo medinės. Nuo temperatūrų pokyčių jie buvo sudrėkę, suskilę, išsiklaipę, kai kur buvo įsimetęs puvinys. Daug problemų buvo su stiklo blokeliais, kurie sudarė dalį išorinių atitvarų. Buvo sudūlėjusios išorinės sienos, vietomis nubyrėjęs dekoratyvinis tinkas. Prasta buvo ir stogo, grindų būklė. Jau buvo būtina keisti ir gimnazijos šildymo sistemą, elektros instaliaciją. Pagrindinis gimnazijos įgyvendinto projekto tikslas buvo energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atnaujinant langus, duris, sienas, stogą. Be to, siekta, kad patalpų mikroklimatas atitiktų šiuo metu galiojančias higienos normas.

Tapo jaukiau ir šilčiau

„Projektą pradėjome vykdyti 2008-ųjų rugsėjį – ruošėme dokumentus, o 2009-ųjų birželį prasidėjo statybos darbai, kuriuos baigėme šių metų rugpjūtį, prieš pat rugsėjo pirmąją, – teigė S.Kliučinskienė. – Atlikta daugybė darbų – pakeisti langai, išorinės durys, stogas, šildymo sistema, renovuota elektros instaliacija, apšiltintos naujesniojo pastato sienos, senajam to neprireikė, nes jos labai storos.“

Visi buvo pakantūs ir supratingi, nes žinojo, koks projektas vykdomasS.Nėries gimnazijos direktorius Antanas Suslavičius džiaugėsi, kad sudėtingus renovacijos darbus sėkmingai pavyko suderinti su ugdymo procesu, mokyklos bendruomenei neteko ieškoti papildomų patalpų. „Visi buvo pakantūs ir supratingi, nes žinojo, koks projektas vykdomas. Ne vieną kartą informavome bendruomenę, kokių pokyčių galima tikėtis, visi jų laukė“, – sakė jis. Direktorių papildė S.Kliučinskienė, jos nuomone, po renovacijos mokykloje tapo žymiai jaukiau ir šilčiau.

Kaip skirstoma parama?

Kaip teigė Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Energetikos projektų valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Glodenis, viešųjų pastatų renovavimui yra skirtos dvi 2007–2013 m. ES Struktūrinių fondų priemonės – „Viešųjų pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešųjų pastatų renovavimas regioniniu lygiu“. Tad ES struktūrinių fondų lėšos skiriamos pagal vieną iš šių priemonių.

Projektas turi būti įtrauktas į vieną iš šių priemonių.  Būsimi pareiškėjai (įstaigos, savivaldybės ir pan.) teikia projektinius pasiūlymus Ūkio ministerijai arba Regiono tarybai, kurios išnagrinėję pateiktus dokumentus priima sprendimą, ar įtraukti įstaigos siūlomą/prašomą projektą į sąrašą, ar ne. Regionai turi jiems skirtą lėšų sumą (krepšelį), kurį pagal poreikį ir projekto svarbą skirsto regiono objektams finansuoti. Sutaupytos (likusios po įgyvendintų projektų) lėšos skiriamos kitiems objektams renovuoti, neviršijant turimos lėšų sumos. Lygiai taip pat yra ir su valstybės planuojamais sąrašais: jie yra papildomi objektais/projektais, esančiais rezerviniame sąraše, juos perkeliant iš rezervinio sąrašo.

Būsimų pareiškėjų sąrašai yra perduodami Lietuvos verslo paramos agentūrai, kuri skelbia kvietimą teikti paraiškas konkrečiai priemonei nurodant galutinę paraiškų priėmimo datą. LVPA agentūra vertina šiuos projektus ir vykdo jų atranką vadovaudamasi Projektų finansavimo sąlygų aprašu. Atrinkus perspektyviausius projektus yra pasirašomos sutartys.

 

Logo ES

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką