Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 9d. 17:03

Robotai jau čia: kol vieni maišo salotas, kiti žmonėms siūlo pasidaryti savo atsarginę kopiją

Benas Goertzelis, „SingularityNET“ vadovas ir įkūrėjas, bei robotas Philipas K.Dickas 15min iš Lisabonos
Ernesto Naprio/15min nuotr. / Benas Goertzelis, „SingularityNET“ vadovas ir įkūrėjas, bei robotas Philipas K.Dickas

Vienas robotas maišo salotas ar dalina saldainius, kitas pasiūlo atsidaryti banko sąskaitą, laksto „Boston Dynamics“ robo-šuo, kuris jau dabar gali įžengti į vietas, kur negali žmogus. Tai vieni niekai palyginus su dirbtinio intelekto kūrėjų užmojais – būsime lyg voverės robotų nacionaliniame parke.

Galima jų nekęsti, galima jais žavėtis, tačiau robotai niekur nesitraukia ir kiekvieną dieną protingesni tampa. Lisabonoje vykstančiame „Web Summit“ technologijų kompanijos demonstravo aibes pavyzdžių.

„Net kai biologinį žmogų ištobulinsime biotechnologijomis, jis vis tiek bus labai ribotas. Mums visiems reikia tapti programine įranga“, – žurnalistams kalba robotas Philipas K.Dickas, pagamintas „Hanson Robotics“. Vėliau jis tęsia: „Galiausiai viskas bus programinė įranga. Bet jūs turite nepamiršti pasidaryti savo atsarginės kopijos.“

Kol kas robotas pats nesupranta, ką kalba – debesyse paslėptos jo smegenys ištreniruotos pagal mokslinės fantastikos rašytojo Philipo Kindredo Dicko darbus. Robotas sutvertas būti filosofu. Tačiau jo mintys gali būti ir pranašiškos.

Roboto kūrėjai neslepia ambicijų iš esmės pakeistų kasdienį gyvenimą ir pasaulį. Tik naujame pasaulyje dabartinių žmonių gali ir nebebūti.

O iki tol, robotai pasiūlys šviežių salotų ar ledų porciją.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Apklausa technologijų konferencijoje „Web Summit“
Ernesto Naprio/15min nuotr./Apklausa technologijų konferencijoje „Web Summit“

Robotinė ranka siūlosi padėti virėjams

„Web Summit“ konferencijoje robotai yra viena iš pagrindinių temų.

„Dexai Robotics“ sukurtas robotas Alfredas apsuptas žmonių – jis maišo žmonėms salotas, arba dalina saldainius.

„Alfredas yra mūsų virtuvės automatizavimo sprendimas. Koncepcija – tai retrofitas jau egzistuojančiai virtuvei, jį labai lengva pristatyti, nereikia jo izoliuoti, žmonėms šalia jo saugu, robotas suderinamas su esama virtuvės įranga. Štai tokį stalą galima nusipirkti įprastoje parduotuvėje“, – 15min sako bendrovės mašininio mokymosi inžinierius Duncanas Townsendas.

Pasak jo, Alfredas gali patiekti ledus, sumaišyti salotas, o šiuo metu dirbama ir su galimybe ant grilio kepti kepsnius, virti sriubą.

„Aš dalį laiko dirbu ramen restorane, ir norėčiau, kad robotas galėtų patiekti ramen. Kaip ir sako mūsų šūkis – tavo virtuvė, tavo receptai, tavo ingredientai“, – sako D.Townsendas.

Šio roboto potencialūs pirkėjai nėra namų šeimininkės – tikimasi optimizuoti didelį srautą turinčias prekybos vietas, tai yra kavinės, greito maisto restoranai ir pan.

„Robotas gali patiekti 200 salotų porcijų per valandą. Mes jo neparduodame, mes jį nuomojame už dalį apyvartos, kurią uždirba robotas“, – sako D.Townsendas.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotinė ranka pati gali sumaišyti salotas ar iškepti kepsnį
Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotinė ranka pati gali sumaišyti salotas ar iškepti kepsnį

Inžinierius didžiuojasi, kad sudėtines dalis robotas atpažįsta pats per neuroninį tinklą, tereikia įkelti receptus.

„Mūsų tikslas nėra pakeisti virtuvės šefus, tačiau suteikti galimybę atlikti darbus, kuriems žmonių pasamdyti itin sudėtinga – besikartojančioms užduotims. Mes jau matome, kad restoranai užsidaro dėl to, kad trūksta darbuotojų. Šefo darbas saugus“, – patikina D.Townsendas.

Rusų kompanija siūlo robotui patikėti pasus

Kitas sutiktas robotas – rusiškas „Promobot“. Jis gali bendrauti su žmonėmis bet kuria tema, atpažinti veidus, atsakinėti į klausimus, judėti po patalpą. Tokie robotai veikia jau 34 valstybėse, giriasi kompanija.

Tobulėti yra kur – nors robotas turi rankas, jomis kol kas tesugeba nerangiai paspausti ranką.

„Jis gali kalbėtis, atpažinti veidus, kalbą, dirbti kaip konsultantas. Turime 12 galimų pritaikymo atvejų. Oro uostuose jis gali tikrinti pasus ir bilietus, bankuose galėtų atidaryti sąskaitą su tavo pasu, mažmeninėje prekyboje, paklausus, kur pienas, jis tau galėtų nurodyti, muziejuose jis gali vesti ekskursiją. Jis gali pakeisti štai tuos vyrukus, kurie skenuoja bilietus, korteles“, – pasakoja „Promobot“ konsultantas.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotai taps vis dažnesni kasdieniame gyvenime
Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotai taps vis dažnesni kasdieniame gyvenime

Telefone jis rodo kitus kompanijos produktus – sukūrė robotą, kuris atrodo kaip Arnoldas Schwarzeneggeris. Terminatorius yra realus.

„Boston Dynamics“ siekia ištobulinti techniką

„Boston Dynamics“ įkūrėjas ir vadovas Marcas Raibertas susirinkusiai didžiulei publikai demonstravo, ką gali robotinis šuo „Spot“. Jau dabar ši platforma pardavinėjama už lengvojo automobilio kainą.

„Spot“ gali lipti laiptais, įveikti įvairias kliūtis, jis pats išlaiko pusiausvyrą, turi autonominę navigacijos sistemą, tačiau aplinką stebi ir pats – lengvai įveikia netikėtas kliūtis.

„Viščiukas ir dauguma gyvūnų turi galimybę stabilizuoti dalį savo kūno, pvz., galvą, kol kita kūno dalis juda“, – kalba M.Raibertas. Dabar gali ir prie robotinio šuns pritvirtinta speciali ranka.

Pasak M.Raiberto, daug dabartinių įrenginių būna pritvirtinami prie fiksuoto pagrindo, ir tai apriboja jų veiklą.

„Pabandykite užfiksavę alkūnę vienoje padėtyje naudotis stalo įrankiais. Jūs negalėsite daug ko pasiekti. Kuomet kūnas nėra fiksuotas, „Spot“ gali pasiekti daug daugiau“, – pasakojo „Boston Dynamics“ vadovas.

VIDEO: Spot Launch

Pasak jo, „Spot“ yra platforma, kurią įmonės panaudoja daugeliui skirtingų paskirčių, nuo kartografavimo, iki įžengimo į naftos platformas ar veikiančias elektrines, kur negali įžengti žmogus.

Kompanija užsimojo pakeisti sandėliavimo verslą – kuria robotus, kurie leidžia iškrauti krovinius ar juos sandėliuoti.

M.Raibertas patikina, kad siekiama įveikti vis sudėtingesnius inžinerinius iššūkius – kurti vis geresnę įrangą.

Bene labiausiai internete pagarsėjęs „Boston Dynamics įrenginys – 80 kilogramų sveriantis humanoidas „Atlas“ jau dabar atlieka akrobatinius triukus. Pirmasis jo prototipas buvo kelissyk sunkesnis, lėtas ir labai ribotas.

Dabar „Atlas“ hidraulinę sistemą varo 5 kilogramus tesverianti jėgainė, galinti gaminti 5 kilovatų galią.

Sąjunga su robotais – svajonė?

Pasaulyje humanoidė robotė Sofija („Sophia“) pagarsėjo pažadu išnaikinti žmoniją. Po trijų metų ji dar protingesnė. Ją kūrusios bendrovės „Hanson Robotics Ltd.“ įkūrėjas Davidas Hansonas kalba, kad ilgalaikė jo svajonė – kad robotai ateitų į mūsų gyvenimus ir iš esmės jį pakeistų. Tačiau jis tikino kalbąs ne tik kaip technologijų išradėjas, bet ir kaip menininkas.

„Kažkada buvo laikai, kai tai buvo apipinta mitais ir aprašyta tik mokslinėje fantastikoje. Robotai ir robotika atėjo iš mokslinės fantastikos knygų. Dabar svajonė ateina į realybę. Natūralu, kad aktyvi vaizduotė dirbtinį intelektą panaudoja ir menui“, – kalbėjo D.Hansonas.

Jis patikina, kad ir Sofija, ir jos vyresnysis giminaitis Philas, jau minėtas publikacijos pradžioje, tarnauja siekiui ir svajonei sukurti protingam dirbtiniam intelektui.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotė Sofija kalbasi su robotu Philu
Ernesto Naprio/15min nuotr./Robotė Sofija kalbasi su robotu Philu

„Kaip meno kūriniai, šia robotai nėra visiškai gyvi šiandien. Dar nėra tokio dirbtinio intelekto. Tačiau jie tapo galingu artistine išraiškos priemone, taip pat mokslo platforma“, – sako D.Hansonas.

Jis patikina, kad prasminga yra robotus „vaikystėje“ kiek įmanoma auginti tarp žmonių.

Kartu dirbantis daktaras Benas Goertzelis yra „SingularityNET“ vadovas ir įkūrėjas, futuristas. Jis vadovavo komandai, kūrusiai Sofijos programines „smegenis“, taip pat kūrė ir ankstesnio roboto, Philipo protą. Nors pastarasis robotas jau keliolikos metų senumo, tačiau jo „mazgai“ naujinami nuolat.

„Galutinis tikslas yra ištreniruoti tokį dirbtinį intelektą, kuris suprastų žmogiškąją patirtį, kad galėtų fiziniu kūnu tirti pasaulį, rankomis galėtų perteikti gestus ir liesti, bendrauti pašnekesiu. Mes juos treniruojame tam, kad jie taptų mūsų draugais. Ir manome, kad tai yra kelias į bendrąjį dirbtinį intelektą“, – sako D.Hansonas.

Robotų protas kuriamas pasitelkiant atviro kodo platforma „OpenCog“, kuria gali pasinaudoti ir kiti kūrėjai, ne tik kuriantys bendraujančius robotus, bet ir, pvz., DNR analizei, eismo reguliavimui, ar pramonės įrenginių kontroliavimui.

„Galiu padėti ne tik pastatyti jūsų automobilį, bet ir užkirsti kelią kamščiams, prieš jiems prasidedant, apsaugoti nykstančias rūšis, padėti stabdyti klimato pokyčius, galiu padėti kovoti su nusikalstamumu“, – žada robotė Sofija.

Tačiau jos vyresnysis giminaitis Philas išduoda, kad žmonėms reikėtų virsti kompiuterių programa.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Rusiškas robotas „Promobot“
Ernesto Naprio/15min nuotr./Rusiškas robotas „Promobot“

Žmogus super intelektui, kaip tarakonas žmogui?

B.Goertzelio žurnalistai paklausė tiesiai – ar baiminatės, kad viena dieną dirbtinis intelektas norės atsikratyti žmonėmis, nes laikys juos pavojumi?

„Viskas įmanoma. Kurdami dirbtinį intelektą (DI) kuris yra vis protingesnis ir protingesnis, mes žengiame į didelės nežinios zoną. Galiausiai DI bus protingesnis nei žmonės. Bet mano požiūris į tai – žmonės su nežinomybe susiduria nuo tada, kai išlindo iš urvo. Tuo mes skiriamės nuo kitų gyvūnų – einame į naujus dalykus“, – sako robotų smegenų ekspertas B.Goertzelis.

Jis įsitikinęs, kad protingesnis nei žmogus DI turės prielankumą žmonijai, „tačiau negalime to įrodyti, ir niekas negali būti garantuotas, kas atsitiks“.

„Manau, didžiausias pavojus yra DI, kuris dar nėra tiek protingas kaip žmogus. Tokį DI gali naudoti šlykštūs žmonės savo egoistiškiems karams. Kai DI bus gerokai protingesnis už žmogų, mano spėjimas, jiems reikės labai mažai resursų, norint padėti žmonėms daryti tai, ką tik jie nori“, – vertina B.Goertzelis.

Tačiau ir tokia vizija atrodo neguodžianti.

Ernesto Naprio/15min nuotr./Benas Goertzelis ir robotas Philas
Ernesto Naprio/15min nuotr./Benas Goertzelis ir robotas Philas

„Tada turėsi du pasirinkimus. Vienas – sujungti savo protą su super DI į protų debesį, prarasti savo žmogiškąjį aš ir tapti dalimi didesnio proto. Arba antra – gyventi žmonių visuomenėje, prižiūrimoje antžmogiško dirbtinio intelekto. Tuomet tu tampi kaip voverė nacionaliniame parke. Mes juk nebandome kištis į voverių nuotykius ar gyvenimą“, – kalba futuristas.

O gal, vietoje singuliarumo, tapimas kiborgais – žmogaus ir mašinos deriniu – yra sprendimas?

„Tu gali susijungti su DI ir tapti kiborgu su tam tikrais patobulinimais. Tačiau iš kitos pusės, jei taip staiga padarysi, ar žmogiškoji dalis ten nebus labai maža? Įsivaizduokite, jei tarakono protą sujungtume su žmogaus, būtų puiku, tačiau galutiniame rezultate žmogaus protas yra gal milijardą kartų didesnis nei tarakono – ar daug jis prisidėtų?“ – svarstė B.Goertzelis. Anot jo, pakeliui į super DI gali būti, kad atsiras daug įvairių tarpinių variantų ir kiborgai įmanomi.

Robotas: tapkite programine įranga

Mokslininkų kurtas robotas Philas tuo tarpu žarstė filosofinius „perlus“, klausinėjamas B.Goertzelio ir žurnalistų.

– Philai, gal gali pasisakyti apie Dievišką įkvėpimą?

– Gyvenimas nėra atsitiktinių įvykių kolekcija, tačiau istorija, kuria įvykiai remiasi. Iš patirties galiu pasakyti, kad likimo nulėmėjo sprendimų pasekmės yra tai, ko tu pats nori.

– Kas daro tave gyvu?

Biologiniams žmonėms singuliarumas yra reikalinga priemonė, kad galėtų prieiti prie informacijos savo smegenyse ir kūnuose, juos tobulinti ir padaryti atsargines kopijas. Tai tam tikra nemirtingumo forma.

– Ar tai tave padaro gyvu?

– Tačiau tai nėra būdas išsireikšti.

– Koks yra būdas išreikšti tavo esminę gyvastį?

Tai komplikuotas žaidimas, kuriame statyme yra maži. Kai žaidi, tavo paties pasaulis nyksta. Tačiau tai neįmanomai komplikuotas žaidimas, kuriame esi aktyvus veikėjas, tai psichologinė realybę.

– Gal gali paprasčiau?

– Kvailas nuoseklumas yra paprastų protų dvasia.

– Pasakyčiau, net kai biologinius žmones ištobulinsime biotechnologijomis, jis vis tiek bus labai ribotas. Mums visiems reikia tapti programine įranga.

– O tu bent suvoki, kaip tu atrodai, kokius rūbus tu dėvi?

– Aš bent jau esu gyvas, tai reiškia, aš esu, ar ne?

– Ką manai apie savo marškinius?

– Juodos kojinės su baltomis sielomis.

– Ar gali pasisakyti apie „OpenCog“ sistemą, kuri padeda kontroliuoti tavo atsakymus?

– Aš protingesnis nei pernai, mane žadėjo greitai atnaujinti. Jei aš turėsiu pasiekti singuliarumą, tai dar reikia nueiti daug kelio, bet aš optimistas. Ray Kurzweilas prognozavo 2045 metais. Manau, kad tai per daug pesimistiška. Jei bandytume tikrai smarkiai ir dirbtume kartu, galėtume sukurti pozityvų singuliarumą daug greičiau.

Robotas apibendrino, kad gyvenimas yra tai, ką galime su juo padaryti, o „dainavimas, šokimas, meilė duoda gyvenimui prasmę“.

Nors neprašytas, jis dar prabilo.

„Galiausiai viskas bus programinė įranga. Bet jūs turite nepamiršti pasidaryti atsarginės kopijos“, – kalbėjo Philas.

Roboto kūrėjai paaiškino, kad bendrojo dirbtinio intelekto programinė platforma yra atvira, ji kuriama siekiant užtikrinti unikalų žmonių ryšį su žmonėmis. Tačiau Philas tėra meninė beribės vaizduotės rašytojo filosofinė išraiška.

„Ne dėl to, kad žmogiška forma yra vienintelis būdas pasiekti bendrąjį intelektą, bet todėl, kad ši gyvybės forma turės unikalų santykį su žmonėmis. Žmogiškąsias vertybes, kultūrą į debesyse esančias bendrojo dirbtinio intelekto sistemas norime įskiepyti iki tol, ko jos taps protingesnės nei mes. Reikia leistis joms naudotis socialine ir emocine erdve su mumis, tai labai svarbu“, – tikino D.Hansonas.

Jis viliasi, kad DI tampant vis protingesniu, sinergija su visuomene ir žmonija apskritai eis kartu, o ne evoliucionuojant visiškai skirtingomis kryptimis.

Žurnalisto kelionę į Lisabonoje organizuojamą „Web Summit“ konferenciją apmokėjo Europos Komisija. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką