Sekite 15min Google
Jais remiantis, šalies ryšio operatorių blokuotų skambučių skaičius antrąjį metų ketvirtį sumažėjo penkis kartus arba 79,9 proc., iki 2,78 mln., o blokuotų SMS skaičius – 42,1 proc., iki 1,22 mln.
Pasak RRT, nors antrąjį ketvirtį blokuotų skambučių ir SMS skaičius sumažėjo, tai nereiškia, kad buvo mažiau blokuojama ar neveikė prevencinės priemonės.
„Dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingų skambučių su užkeistais (suklastotais – BNS) lietuviškais numeriais – tai lėmė reikšmingą sukčiavimo telefonu ir blokuojamų skambučių srauto sumažėjimą praėjusį ketvirtį. Tačiau sukčiavimas neišnyko – sukčiai prisitaiko, nuolat keičia sukčiavimo metodus“, – pranešime cituojama RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Tarnybos duomenimis, augo apgaulingų skambučių su latviškais, estiškais ar kitų šalių numeriais. Skambinama numeriais, kurie nesikartoja ir yra atsitiktiniai, todėl operatoriai negali jų identifikuoti kaip apsimestinių skambučių ir blokuoti.
Apgaulingos SMS dažniausiai gaunamos ne lietuviškais numeriais – dominuoja užsienio kodai +44, +63, +91, +212 ir kiti, o žinutės pavadinimo laukelyje nurodomas keturženklis trumpasis numeris arba elektroninio pašto adresas.
Žinutėse gyventojai raginami sumokėti baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, atnaujinti ar pratęsti elektroninio parašo, telefoninio ryšio paslaugas, grasinama antstoliais už laiku nesumokėtas baudas.
RRT ragina gyventojus itin kritiškai vertinti gaunamų SMS turinį, kartu akcentuodama, kad tokio sukčiavimo populiarumas mažėja SMS keičiant išplėstinės komunikacijos paslaugų (angl. Rich Communication Services) žinutėms, populiarėjant „Viber“, „WhatsApp“, „Messenger“, „Google Meet“, kitoms susirašinėjimo programėlėms.
Žinutėse pateikiamos nuorodos į įvairius suklastotus interneto puslapius, siekiant iš vartotojų perimti tam tikrų paskyrų ar bankinių prisijungimų duomenis. Tokiais atvejais operatoriai neturi galimybės žinutes kontroliuoti ir blokuoti.
BNS rašė, kad nuo 2023-iųjų liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo persiųsti tik tokias vardines SMS, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dėl požymių suderinimo įmonės turi kreiptis tiesiogiai į operatorius.
Iki 2026 metų birželio pabaigos SMS identifikacinius požymius su „Telia Lietuva“ buvo suderinusios 12 įmonių (viena įmone daugiau nei kovo pabaigoje), su „Bitė Lietuva“ – dešimt įmonių (keturiomis daugiau), su „Tele2“ – aštuonios įmonės (skaičius nesikeitė).
Šių metų antrąjį ketvirtį operatoriai užblokavo per 8 tūkst. identifikacinių požymių neatitikusių SMS – 3,8 karto mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
Liepos pabaigoje paskelbtais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026-ųjų pirmąjį pusmetį užfiksuota 6,98 tūkst. sukčiavimo atvejų – 10,2 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai – o sukčiai iš gyventojų siekė išvilioti beveik 24 mln. eurų.
Apie įtartiną žinutę ar joje pateiktą galimai kenkėjišką nuorodą RRT rekomenduoja pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Jei vartotojas jau atskleidė duomenis, patvirtino mokėjimą ar pervedė pinigus, reikia nedelsiant kreiptis į savo banką ir policiją.
