Labiausiai emigruoti nori jaunuoliai iki 24 metų, išvažiuoti ruošiasi 16 proc. 25–34 metų amžiaus žmonių. Išvažiuoti labiausiai, kaip jau įprasta, nori Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai (21 proc. jų).
Nors valdžia kalba apie recesijos pabaigą ir 2 proc. ekonomikos augimą, rusams tai optimizmo neįkvepia. Tyrimų duomenimis, maždaug dešimtadaliui rusų neužtenka pinigų netgi maisto produktams, dar 29 proc. negali įsigyti drabužių.
Nuo metų pradžios skurdžiai gyvenančių rusų skaičius išaugo net 2 mln. Sausį-gegužę realiosios gyventojų pajamos sumažėjo 0,8 proc.
Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto direktoriaus pavaduotojas Evgenijus Gontmacheris įsitikinęs, kad emigracijos tendencijas matysime dar ilgai. Jo manymu, gyvenimo kokybei pagerinti yra būtinos reformos, o ne ūkio augimas, mat 1-1,5 proc. BVP prieaugio gyventojai nejaučia.
Rusijos statistikos biuro duomenimis, sausį-balandį emigrantų skaičius išaugo 14,1 proc. (12,9 tūkst.). Per pirmus keturis mėnesius iš šalies išvažiavo per 104 tūkst. žmonių, kai pernai per tą patį laikotarpį emigravo daugiau nei 91 tūkst. rusų.
Dažniausiai gyvenimu Rusijoje nepatenkinti piliečiai svajoja apie Vokietiją (13 proc.), JAV (10 proc.), Australiją (7 proc.), Italiją (5 proc.) ir Angliją (4 proc.).
33 proc. emigruoti susiruošusių rusų kaip pagrindines to priežastis įvardija aukštesnį pragyvenimo lygį užsienyje, didesnes algas, pensijas.
Balandį vidutinis atlyginimas Rusijoje siekė 39 839 rublių (apie 600 eurų). Už gegužę duomenų dar nėra.
Pusė gyventojų nurodo, kad jų materialinė situacija per pastaruosius metus nepasikeitė, 19 proc. mano, kad ji per artimiausius metus pablogės.
Geresnio gyvenimo svetur rusai ieško ne tik dėl ekonominės, bet ir dėl politinės ir socialinės situacijos šalyje, tikina ekspertai.