„Mes pradėjome vertinti ne tik žmogaus, kuris nori gauti paskolą, finansines galimybes ją grąžinti, bet ir darbovietės reputaciją. Vertiname ir bendrovės, kuriame dirba žmogus, savininkų finansines galimybes“, – Rusijos laikraščiui „Komersant“ pasakojo „Absoliut banko“ valdybos pirmininko pavaduotojas Olegas Skvorcovas. Šio banko pėdomis pasekė kiti Rusijos bankininkai – finansiškai rizikingų profesijų sąrašą sudarė ir VTB 24, „Rusijos standartas“ bei kiti bankai. Vienas iš bankininkų laikraštį patikino, esą jie nebeišduoda paskolų smulkiesiems verslininkams. Atsižvelgiama ir į tai, ar įmonėje, kurioje dirba būsimasis kredito gavėjas, nenumatoma mažinti darbuotojų skaičiaus. Spalį skelbta, kad 1073 Rusijos įmonių planavo atleisti 46 tūkstančius darbuotojų.
Įdomiausia, kad bankininkai skeptiškai vertina savo perspektyvas paskolų rinkoje – į juodąjį profesijų sąrašą įtraukti bankų ir investicinių fondų darbuotojai.
„Kiekvienas bankas šiek tiek reitinguoja veiklas, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, tačiau tokio griežto skirstymo kaip Rusijoje pavyzdžių rasti būtų sunku. Tokia sistema yra itin griežta ir ją įgyvendinti sunku – šitaip rūšiuojant potencialius klientus atsirastų daugybė popierizmo“, – sakė „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. Anot jos, dabar visi komerciniai bankai griežtina paskolų išdavimo sąlygas, tačiau taip kategoriškai klientų neskirsto. „Abejoju tokios idėjos sėkme. Manau, Lietuvoje toks dalykas nelabai įmanomas“, – šypsojosi J.Rojaka.
