Pasak naujienų agentūros „Reuters“, V.Jazevas, kuris yra Rusijos Dūmos vicepirmininkas, žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja Europos Sąjungos energetikos sektoriaus liberalizavimą numatančius įstatymus. Dėl to, pasak jo, gali didėti koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos.
„Lenkija ir Lietuva renkasi labai tiesmuką kelią – jos mano, kad „Gazprom“ turi dingti iš akcininkų struktūrų. (...) Kainos Lietuvai bus padidintos dėl padidėjusios rizikos“, – teigė V.Jazevas.
Jis pažymėjo, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kels energetikos klausimus ketvirtadienį vyksiančio vizito į Briuselį metu. „Reuters“ teigimu, Rusijos dujininkai ragina šio vizito metu išsiderėti liberalizavimo lengvatų.
„Mes pateikėme pasiūlymus Rusijos komitetui, kuris yra atsakingas už dialogą su Europos Komisija dėl energetikos. Vienas esminių pasiūlymų yra, kad investicijos, kurias Rusijos verslas jau padarė, turėtų būti apsaugotos“, – sakė V.Jazevas.
Pasak jo, ES planai liberalizuoti energetikos sektorių kenkia ir „Gazprom“ su partneriais Vokietijoje per Baltijos jūrą tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ patrauklumui.
„Nord Stream atliks bandomąjį tiekimą į Vokietiją – vienas iš vamzdžių yra neabejotinas. Antrasis yra sustabdytas, nes prarado savo patrauklumą“, – kalbėjo Rusijos dujininkų asociacijos vadovas.
Didžiausios „Lietuvos dujų“ akcininkės „Gazprom“ ir Vokietijos E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą, kitaip tariant, ji savo žinion perims magistralinius šalies dujotiekius.
A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.
Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.
