Pagalbos prašo net ir Kipro arkivyskupas Chrysostomos II, kuris pastarosiomis dienomis susisiekė su Maskvos patriarchu Kirilu. Nedvejojama, kad pakalbėta ir apie Kiprui tarsi oras gyvybiškai reikalingą Vladimiro Putino pagalbą – greitą paskolą. Dar vieną, po to kai Rusija prieš metus jau skyrė 2,5 mlrd. eurų.
Ir iš tiesų, V.Putino pozicija sušvelnėjo. Neseniai jis paskambino Kipro prezidentui Dimitriui Christofiasui ir patikino, kad šalis pasirengusi padėti ir toliau.
Kiprui gresia bankrotas. Po Graikijoje prasidėjusios krizės sudrebėjo ir Kipro bankai. Kad jiems reikia pagalbos, Kipras ES pranešė dar pernai birželį. Tačiau partneriams Europoje tebesitariant, išeičių tenka ieškoti Rusijai.
Bankų veikloje – ir bažnyčia
Rusų turtas Kipro bankuose siekia apie 26 mlrd. eurų, o Kipro BVP sudaro tik apie 18 mlrd. eurų.
Su Kipro bankais glaudžiai susijusi ir bažnyčia. Net 28 proc. „Hellenic“ banko, kuris yra trečias pagal dydį saloje, akcijų priklauso būtent bažnyčiai. Bankrotas ją stipriai paveiktų.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Rusijos oligarchus. Didžiausio Kipro banko pagrindinis akcininkas yra Rusijos milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas. Tai buvęs gydytojas, kuriam priklauso trąšų bendrovės. Jis prieš porą metų įsigijo 10 proc. „Bank of Cyprus” akcijų ir tapo didžiausiu privačiu investuotoju į Kipro finansų sistemą. Jo turtas siekia 9 mlrd. dolerių.
Tačiau tai tik vienas iš Kipre žinomų pavyzdžių. Kipras laikomas didžiausia ir svarbiausia Rusijos juodųjų pinigų plovimo mašina. Įtarimus daugiausia išsako vokiečiai, kurių noras padėti salai itin menkas.
Rusų milijardai
Vokietijos Bundestagui pateikta informacija, jog rusų turtas Kipro bankuose siekia apie 26 mlrd. eurų. Kipro BVP sudaro tik apie 18 mlrd. eurų. Tokie didžiuliai pinigų srautai, anot Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schäuble, verčia įtarinėti salą pinigų plovimu.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Bankas Kipre |
Įtarinėja ne tik vokiečiai. „Kipras jau ilgus metus yra Rusijos pinigų plovimo įrenginys“, – sako tarptautinės nepelno organizacijos „Global Financial Integrity“, tiriančios nelegalius pinigų srautus vadovas Raymondas Bakeris.
Kodėl rusai pasirinko šią salą šešėliniam verslui? Glaudūs ryšiai tarp dviejų šalių yra seni. Dar nuo 1960 metų, kuomet Rusija parėmė salos nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, šalys jau buvo sąjungininkės. Sovietų Sąjunga rėmė Kipro graikų vyriausybės peštynes su Turkijos valdoma šiaurine salos dalimi.
Dabartinis šalies prezidentas Christofias studijavo Maskvoje ir laisvai kalba rusų kalba.
Myli salą
Keistas faktas, kad Rusija yra didžiausia investuotoja Kipre, o Kipras yra didžiausias investuotojas Rusijoje.
Pernai saloje apsilankė apie pusė milijono rusų, tai antra didžiausia turistų grupė po britų. 10 500 rusų saloje gyvena nuolat, 1,1 mln. gyventojų turinčioje saloje jie sudaro apie procentą.
Teigiama, kad rusų oligarchams patinka abejingas Kipro valdininkų požiūris. Tačiau Kipro kovos su pinigų plovimu institucijos vadovė Eva Rossidou-Papakyriakou aiškina: „Taip, rusai į Kiprą atgabena daug pinigų, tačiau jie investuoja daugelyje sričių ir viskas kontroliuojama tiek centrinio banko, tiek kitų kreditų institucijų.“
Teigiama, kad saloje iš tiesų galioja net griežtesni nei kitose ES šalyse kovos su pinigų plovimu teisės aktai. Tačiau įstatymai yra vienas dalykas, o jų įgyvendinimas jau kitas.
Keistas faktas, kad Rusija yra didžiausia investuotoja Kipre, ir atvirkščiai, Kipras yra didžiausias investuotojas Rusijoje. Tokius duomenis pateikia Rusijos centrinis bankas. Tai kvepia pinigų judėjimu pirmyn ir atgal, o tarpinėje stotelėje jie dar gerai praplaunami.
Rusų turto gelbėjimas
Dėl visų šių priežasčių Vokietija itin nenori dalyvauti Kipro gelbėjimo operacijoje. Juk daugiausia kalbama ne apie Kipro, o apie Rusijos turto išsaugojimą.
Tikėtina, kad ES taip pat itin laukia prezidento rinkimų, kurie saloje turi įvykti jau šį mėnesį. Didelė tikimybė, kad prezidentu taps konservatyvus kandidatas Nikosas Anastasiadis, kuris Vokietijos kanclerei Angelai Merkel atvirai reiškia paramą. Gali būti, kad Kiprą pinigai ir pasieks po rinkimų, o dalis jų bus iš Rusijos, dalis – iš ES kišenės.
Anot Vokietijos spaudos, norėdama užsitikrinti, kad iš Kipro mainais gaus tam tikrų paslaugų, Rusija turėtų būti protinga. Juk Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ itin domisi salos pakrantėse išžvalgytomis dujų atsargomis.
