Lėšos buvo areštuotos po Rusijos teismo sprendimo, kuriuo Austrijos banko Rusijos filialas įpareigotas sumokėti 2 mlrd. Eur kompensaciją su milijardieriumi Olegu Deripaska susijusiai bendrovei „Rasperia“.
2023 m. RBI planavo išpirkti 24,1 proc. įšaldytų Austrijos statybų koncerno „Strabag“ akcijų iš „Rasperia“, kuri tuo metu priklausė O.Deripaskai, ir mainais gauti teisę atsiimti dalį Rusijoje „įstrigusių“ pinigų. Tačiau po metų Austrijos grupė buvo priversta atsisakyti šio sandorio dėl JAV valdžios institucijų spaudimo, kurios laikė jį sankcijų pažeidimu.
Atsakydama į tai, „Rasperia“ pateikė ieškinį, reikalaudama atlyginti apie 200 mlrd. RUB nuostolių. Sausio mėnesį Kaliningrado srities arbitražo teismas ieškinį patenkino, o balandžio 24 d. „Raiffeisenbank“ skundą atmetė Sankt Peterburgo Tryliktasis apeliacinis arbitražo teismas. Netrukus po to „Rasperia“ kreipėsi į Centrinį banką su prašymu vykdyti teismo sprendimą.
Iš „Raiffeisenbank“ sąskaitos buvo nurašyta tik pagrindinė skolos dalis. Likusi dalis - 174 mln. eurų - yra palūkanos, ir „Rasperia“ „bet kada gali prašyti priverstinio išieškojimo“ šiai sumai, agentūra „Reuters“ citavo FTB pranešimą.
Dėl nurašymo „Raiffeisenbank“ prarado beveik pusę iš 4,4 mlrd. eurų, kuriuos sukaupė Rusijoje nuo karo pradžios. Tai yra pelnas, kurio bankas negali atsiimti iš šalies dėl Rusijos centrinio banko įvestos kapitalo kontrolės.
Iš karto po karo apie planus pasitraukti iš Rusijos paskelbęs „Raiffeisenbank“ sulaukė didelio reguliavimo institucijų ir pareigūnų spaudimo: Europos centrinis bankas pareikalavo, kad bankas „bet kokiomis priemonėmis“ nutrauktų verslą su Rusija, o JAV valdžios institucijos pradėjo tyrimą, įtardamos „Raiffeisen“ pažeidus sankcijas.
2024 m. pavasarį ECB nurodė Austrijos bankui „Raiffeisen Bank International“ smarkiai sumažinti savo verslą Rusijoje, o po pusmečio „Raiffeisenbank“ sustabdė išeinančius valiutos pervedimus individualiems klientams.
Rusijos valdžios institucijos neleidžia iš Rusijos išvykti naujausiems Vakarų bankams, tokiems kaip „Raiffeisenbank“ ir Italijos „UniCreditBank“, anksčiau agentūrai Bloomberg sakė šaltiniai. Pasak jų, Kremlius aiškiai nurodė, kad blokuos bankų pardavimą bet kuriam asmeniui, kuriam gali būti taikomos Vakarų sankcijos. O tai de facto užkerta kelią bet kokiam pirkėjui iš Rusijos, nes galimus užsienio investuotojus blokuoja Vakarų reguliavimo institucijos. Prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų bankus laiko gyvybiškai svarbiu tarpvalstybinių mokėjimų kanalu, sakė „Bloomberg“ šaltinis.
