Ekonomistai sutaria: Vakarų investuotojų pasitikėjimą praradusi Rusija jau daro neigiamą įtaką Lietuvos verslui. Tiesa, rublio nuvertėjimas Lietuvos užsienio prekybos ypatingai nepaveiks, nes jo kurso kritimas nebus amžinas, be to, rublis nuvertėjo visų valiutų atžvilgiu, tai reiškia, kad Rusijoje pabrango visos užsienietiškos prekės, todėl kažin ar rusai nepirks tik lietuviškų. Bet štai Rusijos ūkio lėtėjimas ir ypač Vakarų sankcijos jai, jeigu tokios būtų, Lietuvos ekonomiką paveiktų gerokai labiau.
Ekonomikos konferencijos ekspertai ragina šalį ruoštis eksporto į Rusiją lėtėjimui, nes esą Rusijos ūkis 2–3 metus beveik neaugs arba išvis stagnuos.
„Rublio nuvertėjimą galima palyginti būtų su darbo užmokesčio mažėjimu. Jeigu nuo praeitų metų kursas sumažėjo 25 proc., tai 25 proc. sumažėjo ir visų Rusijos vartotojų pajamos. Be abejo, eksportuotojams, kurie eksportuoja galutines vartojimo prekes – pieną, mėsą – tai nuostolis bus tiek per mažėjančią apyvartą, tiek per mažėjantį pelningumą. [...] Taigi rusų perkamoji galia mažėja, tuo pačiu mažėja ir rusų turistų perkamoji galia, kurie atvyksta į Baltijos valstybes“, – teigė „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kovodama su įtampa finansų rinkose, nepasitikėjimu, Rusija padidino bazines palūkanų normas tai reiškia, kad kreditavimo sąlygos, skolinimosi sąlygos Rusijos gyventojams ir verslui bus blogesnės ir, turint omeny, kad pastaraisiais metais Rusijos ekonomika augo tik dėl to, kad augo vidaus paklausa, nereikėtų tikėtis didelio eksporto augimo į Rusiją. [...] Didžiausia rizika yra susijusi su tuo, kad jeigu iš tiesų prasidėtų kariniai veiksmai tarp Rusijos ir Ukrainos, jeigu atsirastų kažkokios ES sankcijos Rusijai ir Rusija pasiūlytų atsakomuosius veiksmus, tai tokioje situacijoje aišku, Lietuva būtų viena iš tų valstybių ES, kuri nukentėtų labiausiai, nes ir mūsų prekių eksportas yra pakankamai didelis į Rusiją ir esame beveik visiškai nuo energertinių išteklių import“, – aiškino „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
