„Federaliniame ižde nenumatytas finansavimas ieškinių PPO nagrinėjimo išlaidoms padengti. Biudžete numatytos tik išlaidos šalies narystės šioje tarptautinėje organizacijoje mokesčiui, o išlaidas ginčų PPO sprendimui iš savo lėšų turi finansuoti federalinė vykdomoji valdžia, o konkrečiai – Ekonomikos ministerija“, – agentūrai „Interfax“ anonimiškai sakė ministerijos atstovas.
Jo žodžiais, prašymas skirti finansavimą bylinėjimuisi PPO kol kas nepateiktas, tačiau tai ketinama daryti.
Pasak Ekonomikos ministerijos atstovo, Finansų ministerija, kurios buvo oficialiai paprašyta pateikti papildomo finansavimo bylinėjimuisi PPO galimybių vertinimą, pareiškė, jog pagal Biudžeto įstatymą tai įmanoma padaryti tik nuo naujų finansinių (kalendorinių) metų, tačiau prieš tai būtina šį įstatymą koreguoti, nes tokios išlaidos dabar jame nenumatytos.
Išlaidos gerokai sumažėtų samdant Rusijos ekspertus, tačiau jiems trūksta kompetencijos ir įgūdžių šioje srityje.
Anot ministerijos atstovo, samdyti tarptautinius konsultantus interesams vienoje PPO byloje ginti kainuoja 1,5–2 mln. JAV dolerių. Šios išlaidos gerokai sumažėtų samdant Rusijos ekspertus, tačiau jiems trūksta kompetencijos ir įgūdžių šioje srityje.
Šiuo metu PPO nagrinėjama 10 Rusijos ir prieš ją iškeltų bylų.
Šešios bylos iškeltos prieš Rusiją, iš jų keturias inicijavo Europos Sąjunga – dėl automobilių importo muitų, utilizavimo mokesčio, kiaulienos importo draudimo, palmių aliejaus, šaldytuvų ir popieriaus importo muitų.
Bylą dėl utilizavimo mokesčio inicijavo ir Japonija.
Ukraina pateikė ieškinį dėl vagonų ir geležinkelių įrangos tiekimo apribojimų.
Rusija yra pateikusi tris ieškinius Europos Sąjungai – dėl Trečiojo energetikos paketo, energetikos rinkos reguliavimo, antidempingo muitų vamzdžiams ir amonio nitratui.
Dėl antidempingo muitų amonio nitratui Rusija bylinėjasi ir su Ukraina.