Tai priešinga centrinio banko intervencija valiutų rinkoje, lyginant su 2014 m. – tuomet žemyn bildantį rublį reikėjo stabdyti nuo per didelio nuvertėjimo.
Rusijos intervencijos apimtis gali sudaryti daugiau nei 1,8 mlrd. Eur. Rusijos centrinis bankas kiekvieną dieną nuo vasario 7 d. iki kovo 6 d. išleis po 6,3 mlrd. rublių per dieną.
Toks sprendimas priimtas po kurį laiką trukusio rublio stiprėjimo, kurį lėmė naftos kainų augimas. Šiuo metu už vieną eurą valiutų rinkoje siūloma 63,64 rublio, nuo 2016 m. pradžioje pasiektų žemumų valiuta sustiprėjo per 40 proc.
Rusijos žingsnis atspindi politikų norą didinti šalies užsienio valiutų atsargas ir neleisti rubliui toliau stiprėti. Papildomi pinigai už naftą keliaus ne į centrinio banko rezervą, bet tiesiai į vyriausybės biudžetą ir taip padidins šalies išlaidas rubliais.
Toks sprendimas padidins vyriausybės perkamąją galią, o ne vietinių gyventojų. Rusų realios pajamos po valiutų krizės 2014 m., rubliui nuvertėjus perpus, per metus nukrito daugiau nei 10 proc.
Rusijos Finansų ministerija pranešime pažymėjo, kad intervencija truks tol, kol naftos kaina išlis aukštesnė nei 40 JAV dolerių už barelį. Jei kaina kristų žemiau, tuomet būtų pardavinėjami užsienio valiutų rezervai.
Rusijos centrinis bankas šiandien posėdyje išlaikė bazinę palūkanų normą ties 10 proc. ir paminėjo, kad intervencija neturės didelio poveikio infliacijai. Ekonomistai vertina, kad Rusijos valiutos kurso krypti toliau lems išoriniai faktoriai, o ne centrinio banko sprendimai.
