Kaip rašo portalas vz.lt, apžvalgoje konstatuojama, kad dėl finansų krizės pirmiausiai nukentėjo nuo užsienio kapitalo srautų priklausančios Baltijos ir kitos Rytų Europos šalys (išskyrus JAV ir Islandiją, kurios krizės pasekmes pajuto dar anksčiau).
Anot ekspertų, Latvija, Lietuva ir Estija išgyvena stiprią recesiją, kuri per ateinančius dvejus-trejus metus, tik gilės. Analitikai pabrėžia, kad tai ekonomikos perkaitimo, kurį sustabdė pasaulio finansų krizė, pasekmė, rašoma apžvalgoje.
Joje konstatuojama, kad šalių ūkio augimą lėmė skolintos lėšos, o gyventojų taupymo lygis buvo žemas. Baltijos šalims įstojus į Europos Sąjungą gerokai išaugo gyventojų ir verslo skolinimasis, o tai paskatino nekilnojamojo turto, statybų ir mažmeninės prekybos plėtrą.
Ataskaitos duomenimis, Latvijos valdžios ir gyventojų skolos pasiekė 40 mlrd. dolerių ir sudarė 134 proc. bendrojo vidaus produkto.
Atsižvelgdami į tai, tyrimo autoriai prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus prasidės masinis Latvijos namų ūkių bankrotas.
Latvijos vyriausybė numato valstybės tarnautojų skaičių sumažinti 5 proc. ir taip sutaupyti 320 mln. dolerių. Tačiau tyrimo autorių nuomone, to nepakaks.
