Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 20d. 20:13

Rusiška pinigų skalbykla: dešimtys milijonų – Lietuvos bankų sąskaitose ir įmonėse

Vladimiro Romanovo bankas vėl mirga rusiškų pinigų plovimo istorijoje 15min tyrimas
Austėjos Usavičiūtės / 15min iliustracija / Vladimiro Romanovo bankas vėl mirga rusiškų pinigų plovimo istorijoje

Apie 77 mln. JAV dolerių. Tokia suma iš kur kas didesnio nešvarių pinigų katilo prasisuko Lietuvos bankų sąskaitose arba nusėdo mūsų šalies įmonėse. 15min su užsienio partneriais atskleidžia vienos didžiausių kada nors išaiškintų pinigų plovimo aferų detales.

Bendradarbiaujant su tiriamosios žurnalistikos centru „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), nepriklausomu Rusijos leidiniu „Novaja Gazeta“ bei dar 31 valstybėje dirbančiais žurnalistais, 15min priėjo prie duomenų, atskleidžiančių nešvarių pinigų keliones į Lietuvą.

OCCRP skaičiavimais, per „Laundromat“ pakrikštytą milžinišką schemą praplauta apie 22 milijardai dolerių, per abejotinus teismų sprendimus ir sudėtingas bankines operacijas išpumpuotų iš Rusijos. Įtakingi Rusijos veikėjai taip pat atskleisti kaip faktiniai šių nešvarių pinigų gavėjai.

Tarptautinė žurnalistų komanda kelis mėnesius dirbo su milžiniškos apimties duomenimis. Išstudijuota 76 tūkst. bankinių pavedimų, kurių bendra suma – 156 mlrd. dolerių. Ši suma keliskart viršija oficialiai išplautų pinigų kiekį, kadangi būtent taip veikia pinigų plovimo operacijos – tie patys pinigai „prasukami“ per ilgą grandinę pavedimų, sudarant finansinių operacijų teisėtumo įspūdį. Be to, ilgos sandorių grandinės smarkiai apsunkina darbą teisėsaugai ir veikia kaip papildoma apsaugos priemonė tiems, kurie naudojasi juodais pinigais.

Didžioji dalis per Lietuvą prasisukusių rusiškos pinigų skalbyklos lėšų mūsų šalyje veikiausiai neužsiliko. Panašu, kad pasinaudojant sąskaitomis Ūkio banke ir dar keliose Lietuvos finansų institucijose, dešimtys milijonų dolerių iškeliavo į tolesnes plovyklos grandis.

Jūsų dėmesiui – pirmoji Lietuvoje veikusios pinigų plovyklos tyrimo istorija. Tęsinys – jau netrukus.

V.Putino pusbrolis, Moldovos teisėjai ir nepatenkintas Kremlius

„Laundromat“ pakrikštytą pinigų plovimo schemą „Novaja Gazeta“ ir OCCRP atskleidė dar 2014 m. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad Moldovos teisėjai, tvirtindami fiktyvius skolos sandorius, padėjo iš Rusijos išpumpuoti maždaug 22 mlrd. dolerių. Pinigai išvesti iš įvairių Rusijos įmonių, jie nusėdo Jungtinėje Karalystėje ir kitose jurisdikcijose registruotose bendrovėse, kurių faktinius savininkus atsekti labai sudėtinga.

Pinigų legalizavimo schemoje sukosi bankai daugybėje valstybių. Atskleista, kad Rusijoje su „Laundromat“ operacijomis susisaistė 19 bankų. Vienas iš jų – „Russkij Zemelnyj bank“ (RZB), kurio vadovybėje tuo metu darbavosi Igoris Putinas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolis. OCCRP gauti duomenys atskleidė, kad vykdant pinigų plovimo operacijas vien iš RZB į Moldovos „Moldindconbank“ 2012-2014 m. išplaukė apie 5 mlrd. dolerių.

Dėl „Laundromat“ istorijos daugelyje valstybių vyksta ikiteisminiai tyrimai. Visų pirma – Moldovoje, kur teismai panaudoti kaip esminė pinigų plovimo aparato grandis. Ir turbūt nenustebsite sužinoję, kad Maskva šiuo tyrimu nėra itin patenkinta.

Moldovos diplomatai praėjusią savaitę oficialiai patvirtino, kad Rusija trukdo 22 mlrd. dolerių išplovimo tyrimui. Esą vien per keletą pastarųjų mėnesių 25 Moldovos pareigūnams buvo trukdoma patekti į Rusiją. Tarp sunkumų pasienyje patyrusių pareigūnų – ir Moldovos generalinio prokuroro pavaduotojas Iurie Garaba. Pinigų plovimą tiriantys pareigūnai esą buvo apieškomi ir žeminami, o Rusija su tyrėjais iš esmės nebendradarbiauja.

Anonimu panoręs likti šaltinis OCCRP ir „Novaja Gazeta“ pateikė bankinius duomenis, liudijančius, kaip šie pinigai judėjo toliau. Į Lietuvos bankuose esančias sąskaitas iškeliavo palyginti kukli dalis nešvarių pinigų – 77 mln. dolerių. Pasaulinė pinigų plovyklos lyderė – kaimyninė Estija su sunkiai protu suvokiama 1,58 mlrd. dolerių suma.

Tie patys statytiniai – ir ginklų kontrabandos schemose

Jei vis dar galvojate, kodėl Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas gavo politinį prieglobstį Rusijoje, čia galbūt slypi dalis atsakymo į šį klausimą. OCCRP gauti duomenys atskleidžia, kad būtent per šio banko sąskaitas keliavo didžiausia porcija Lietuvai tekusių pinigų plovyklos lėšų.

15min patikrintais duomenimis, Ūkio banko sąskaitose nusėdo kiek daugiau nei 62 mln. dolerių iš pinigų plovyklos.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Ūkio bankas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Ūkio bankas

Pinigai iš vienos įmonės į kitą keliavo apmokant už menamas prekes. Statybinės medžiagos, kompiuteriai, pramonės įranga – tokie įrašai dažniausiai kartojasi mokėjimo paskirties grafoje. Tik pinigų gavėjai – įmonės, kurių gebėjimas disponuoti realiais kompiuteriais ar statybinėmis medžiagomis kelia rimtų abejonių. Ypač jeigu atkreipsite dėmesį į tai, kas oficialiai jas valdo.

Štai Naujosios Zelandijos bendrovė „Mayerson Expert Limited“ į savo sąskaitą Ūkio banke 2012 m. vasarį gavo du pavedimus bendrai 135 tūkst. dolerių sumai. Mokėjimo paskirtis – statybinė įranga. Mokėtojas – kita Naujosios Zelandijos įmonė „Chester NZ Limited“. Viena vertus, kam dviem kitame pasaulio gale esantiems verslams tvarkyti finansinius reikalus per palyginti nedidelį lietuvišką banką? Kita vertus, šių įmonių valdymo struktūra iš tolo skleidžia labai prastą kvapą.

Visų pirma, pinigų gavėja – „Mayerson Expert Limited“ – pavedimų atlikimo metu jau buvo nebeveikianti. Naujosios Zelandijos registro duomenimis, bendrovė išregistruota 2011 m. lapkritį. Vienintelė registruota šios įmonės akcininkė – kita Naujosios Zelandijos bendrovė „Vicam (Auckland) Limited“, iš registro išbraukta 2011 m. rugsėjį. Šią įmonę taip pat valdė vienintelė akcininkė – Filipinų pilietė Nesita Manceau. Tik kažin, ar galima sakyti, kad ji buvo tikroji šios įmonės ir jos valdomų verslų savininkė.

Šeštą dešimtį įpusėjusi filipinietė – tik statytinė, o ne reali turto valdytoja. N.Manceau pavardė linksniuota ne vienoje su nusikalstamu pasauliu susijusioje istorijoje. Dar 2008 m. Naujosios Zelandijos žiniasklaida rašė apie bendrovę „SP Trading“, po kurios pavadinimu buvo pakišta masyvi ginklų kontrabanda iš Šiaurės Korėjos. Tarp senu rusišku krovininiu lėktuvu gabentų prekių – nežinomos šalies pirkėjams skirti sprogmenys, raketos ir kiti ginklai. Anot Naujosios Zelandijos žiniasklaidos, neatmesta tikimybė, kad ginklai keliavo teroristinėms grupuotėms.

O kas valdė ginklus siuntusią „SP Trading“? Ogi „Vicam (Auckland) Limited“ ir ta pati N.Manceau. Jei atsakingi Ūkio banko specialistai 2011 m. būtų patikrinę, kas stovi už sąskaitą banke turinčios Naujosios Zelandijos įmonės – čia turėjo užsidegti visi įmanomi pavojaus signalai. Ar užsidegė – belieka spėlioti.

N.Manceau kaip statytinė verslų valdytoja figūruoja šimtuose įmonių, o ginklų kontrabandos tyrimas – toli gražu ne vienintelis prasto kvapo atvejis. „Etatinės“ abejotinos paskirties įmonių valdytojos pavardė išmargino ir Panama Papers tyrimą. Nutekėję Panamos teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad N.Manceau figūruoja dešimtyse „Mossack Fonseca“ sukurtų įmonių.

Bet grįžkim prie N.Manceau formaliai kontroliuoto verslo reikalų. Į sąskaitą Ūkio banke šis verslas gavo pinigus iš kitos Naujosios Zelandijos įmonės „Chester NZ Limited“. Naujosios Zelandijos registro duomenimis, ši bendrovė gyvavo kiek ilgiau nei pinigų gavėja – iki 2014 m. liepos. „Chester NZ“ vienintelė akcininkė – vėl nebeveikianti Naujosios Zelandijos įmonė „Atherstone Limited“. Jos formali savininkė – Leah Toureleo, susijusi su liūdnai pagarsėjusia Vanuatu kontora „GT Group“. Ši kompanija įkliuvo su tokiais žygiais kaip ginklų kontrabanda ar narkotikų prekeivių pinigų plovimas.

Taigi tiek pinigų siuntėjas, tiek gavėjas atrodo, švelniai tariant, įtartinai. Kodėl Ūkio bankas neužkirto kelio šioms operacijoms – turbūt retorinis klausimas.

Didžiausias juodų pinigų kąsnis – su pėdsaku Ukrainoje

OCCRP ir „Novaja Gazeta“ gauti duomenys rodo, kad viena ofšorinė kompanija gavo bemaž pusę visų Lietuvoje prasisukusių pinigų skalbyklos lėšų. Tai Belize registruota bendrovė „Gelonica Trading“.

Į šios įmonės sąskaitą Ūkio banke suplaukė net 38 mln. dolerių – beveik pusė visų pinigų, atkeliavusių į sąskaitas Lietuvoje. Kas stovi už šios Belizo įmonės – nustatyti kol kas neįmanoma. Tačiau akivaizdu, kad nedidelėje Centrinės Amerikos valstybėje registruota įmonė veiklą vykdo priešingame pasaulio kampe.

15min surinkti duomenys rodo, kad „Gelonica Trading“ figūravo bent dviejų Ukrainos įmonių valdyme. Mįslinga Belizo įmonė nemenkus akcijų paketus valdė bendrovėse „Dominanta-Kolekt“ ir „Dži Pi Ai-Invest“.

FNTT: tyrimas pradėtas 2014 m.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 15min patvirtino bendradarbiaujanti su Moldovos teisėsauga 22 mlrd. dolerių išplovimo tyrime.

„2014 metais FNTT, kuriai yra suteiktas finansinės žvalgybos padalinio statusas Lietuvoje, bendradarbiavo su tokį patį statusą turinčia Moldovos teisėsaugos institucija dėl Jūsų minėto banko veiklos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kai kurios piniginės operacijos buvo vykdomos per sąskaitas Lietuvos bankuose“, – teigiama FNTT 15min pateiktame komentare.

Tyrimo metu surinkti duomenys šiuo metu veikiausiai prijungti prie vienos iš daugelio Moldovoje iškeltų baudžiamųjų bylų. Tačiau kas būtent nustatyta atliekant tyrimą Lietuvoje, FNTT neatskleidžia.

Juliaus Kalinsko/15min.lt/Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Juliaus Kalinsko/15min.lt/Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

„Informacija, kuri buvo naudinga kolegoms iš Moldovos, pateikta, tačiau konkrečiau jos įvardyti negalėtumėme“, – teigia tarnyba.

„Mossack Fonseca“ dokumentuose – pėdsakas iš Vilniaus

Su Lietuva 20 mlrd. dolerių išplovusią struktūrą sieja ir nutekėjusi Panamos teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ korespodencija. 15min ir OCCRP aiškinosi, ar prie šių operacijų prisidėjo Lietuvoje, Estijoje ir Maltoje veikianti „Prospera“ įmonių grupė, teikianti verslo registravimo ir valdymo įvairiose jurisdikcijose paslaugas.

OCCRP aptiko duomenis, liudijančius, kad prie operacijai „Laundromat“ panaudotų Didžiosios Britanijos bendrovių pirštus prikišo ir centrinė Panama Papers tyrimo figūra – Panamos konsultantų įmonė „Mossack Fonseca“. Nutekėjusi „Mossack Fonseca“ korespondencija, susijusi su „Laundromat“ figūruojančiomis bendrovėmis „Westburn Enterprises Ltd“, „Roslin Enterprises LLP“, „Liberton Trading Ltd“ ir „Blackhall Trading Limited“, rodo, kad šios įmonės buvo įsteigtos ir paruoštos panaudojimui. Bei rezervuotos Lietuvoje ir Estijoje veikiančiai verslo konsultantų grupei.

Ši konsultantų grupė – tai estiško kapitalo „Prospera“, veikianti Estijoje, Lietuvoje ir Maltoje. 2008 m. gruodį iš elektroninio pašto 68@hushmail.ch, kurio „Prospera“ kontaktuose niekur nerasite, į „Mossack Fonseca“ biurą nukeliavo paklausimas dėl naujo „tuščių“ įmonių sąrašo. „Mossack Fonseca“ pasiteiravus, kokiai įmonei atstovauja mįslingo elektroninio pašto savininkas, netruko ateiti atsakymas: „Esu „Prospera Lietuva“ administratorius“.

Toks rutininis susirašinėjimas tęsėsi, kol atėjo „Mossack Fonseca“ laiškas su prisegtu „jūsų biurui“ rezervuotų bendrovių sąrašu. Excel lentelėje – ne tik Panamoje, Seišeliuose ar kitose egzotiškose jurisdikcijose registruoti verslai, bet ir kur kas arčiau „iškeptos“ britiškos įmonės. Tarp jų – ir keturios įmonės, kurių pėdsakai aptikti „Laundromat“ tyrime.

Dokumento ištrauka
Dokumento ištrauka

Į laišką šįsyk atsakė jau ne biuro Vilniuje administratorius, o Katrin Taho – Estijoje veikiančios „Prospera Eesti“ vadovė Katrin Taho.

„Susisieksiu su klientu dėl šio reikalo ir jums atsakysiu“, – lakoniškai rašo K.Taho.

Kuo baigėsi ši istorija – iš „Mossack Fonseca“ korespondencijos taip ir neaišku. 15min susisiekė su K.Taho ir paprašė paaiškinti, kaip susiklojo tolesni santykiai su „Prospera“ grupei rezervuotomis britiškomis įmonėmis. Nelaukdama publikacijos pasirodymo, K.Taho pagrasino teismu.

„Prospera“ niekada ir jokiais būdais nebuvo susijusi su JK įmonėmis, kurias minite savo laiške. Jūsų laišką su nuoroda į šias įmones ar kitas veiklas, su kuriomis „Prospera“ neturi nieko bendra, laikome sąmoningu bandymu pakenkti „Prospera“ reputacijai. (...) Pasiliekame sau teisę panaudoti visas teisines priemones ginti „Prospera“ interesus, jei ir toliau siesite „Prospera“ su veiklomis, kuriose „Prospera“ nedalyvavo, ir kenksite „Prospera“, – atrašė K.Taho.

Anot jos, „Prospera“ laikosi visų įstatymų visose jurisdikcijose, kuriose dirba.

Na, o Lietuvoje nešvarūs rusiški pinigai sukosi ne viename banke. Keli milijonai už realias prekes ir paslaugas sumokėti ir veikiančioms Lietuvos įmonėms. Apie visa tai – kitose 15min publikacijose.

Visą tarptautinio tyrimo eigą kviečiame sekti čia: www.15min.lt/laundromat.

Prie šio tyrimo taip pat prisidėjo 15min Tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Skirmantas Malinauskas, taip pat – „Postimees“ (Estija) žurnalistai Joosepas Varkas bei Oliveris Kundas. Tyrimas atliktas remiantis OCCRP ir „Novaja Gazeta“ gautais duomenimis, kurių šaltinis prašo išlikti anonimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:16
06:27
02:21

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką