Sekite 15min Google
Naujausias Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje (SSE Riga) skelbiamas Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos indeksas rodo, jog šešėlinės ekonomikos mastas iš esmės stabilizavosi ir pastaraisiais metais neberodo ryškios mažėjimo tendencijos.
2025 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė 23,6 proc. BVP, Latvijoje 21,8 proc., o Estijoje 20,8 proc. Nors vienintelėje Lietuvoje šešėlinė ekonomika mažėjo 1,1 proc. punktu, ji vis dar išlieka didžiausia Baltijos valstybėse. Tuo metu Latvijoje šešėlinė ekonomika paaugo 0,4 proc. punkto, o Estijoje – net 1,4 proc. punkto.
Tai rodo, kad atlyginimų augimas savaime negarantuoja mažesnės šešėlinės ekonomikos. Priešingai, dalis jos prisitaiko prie naujų ekonominių sąlygų ir išlieka reikšminga net sparčiai augančiose ekonomikose.
Didėjantys atlyginimai nebūtinai reiškia mažesnį šešėlį
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paradoksalu. Lietuvoje – didžiausi atlyginimai Baltijos šalyse, tačiau kartu ir didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis. Estijoje atlyginimai taip pat vieni aukščiausių, tačiau būtent ten 2025 m. buvo užfiksuotas didžiausias šešėlinės ekonomikos augimas.
Viena tokio paradokso priežasčių yra ta, kad vidutinio darbo užmokesčio rodikliai neatskleidžia visų ekonomikos niuansų. Baltijos šalyse atlyginimų augimą daugiausia lemia aukšto produktyvumo sektoriai, tokie kaip informacinės technologijos, finansinės paslaugos, aukštųjų technologijų gamyba ar energetika. Tačiau mažesnio produktyvumo sektoriuose veikiančios įmonės dažnai nepajėgia tokiu pačiu tempu didinti oficialių atlyginimų.
Vis dėlto darbuotojų trūkumas verčia darbdavius konkuruoti dėl darbo jėgos. Todėl dalis verslų ieško būdų darbuotojų atlygį didinti neoficialiai. Tai paaiškina, kodėl nedeklaruojamas darbo užmokestis išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos sudedamąja dalimi visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje jis sudaro 36,6 proc. šešėlinės ekonomikos, Estijoje 43,7 proc., o Latvijoje net 47,1 proc.
Regioniniai skirtumai svarbūs ne mažiau nei vidutiniai atlyginimai
Dar vienas svarbus aspektas yra regioninė atskirtis. Nors nacionaliniai atlyginimų augimai atrodo įspūdingai, jie neparodo, kaip pajamos pasiskirsčiusios šalies viduje.
Situaciją gerai iliustruoja Latvijos pavyzdys. Tyrimo duomenimis, Rygoje ir jos apylinkėse vidutinis neto darbo užmokestis siekia beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, o Latgaloje vos apie 1 300 eurų. Būtent Latgaloje taip pat fiksuojamas didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas, siekiantis 25,7 proc. BVP.
Nors tyrimas nepateikia analogiškų regioninių skaičiavimų Lietuvai ar Estijai, bendra regionų netolygumų logika išlieka ta pati. Kai pajamų skirtumai tarp regionų išlieka dideli, o pragyvenimo išlaidų skirtumai nėra tokie ryškūs, didėja rizika, kad dalis ekonominės veiklos persikels į šešėlį. Todėl vien spartus atlyginimų augimas nebūtinai mažina paskatas veikti šešėlyje.
Šešėlis Estijoje – didžiausias nuo 2009 m.
Estijos patirtis taip pat siunčia svarbią žinutę. Nepaisant aukštų atlyginimų, 2025 m. šešėlinė ekonomika šalyje padidėjo iki 20,8 proc. BVP ir pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai Baltijos šalyse pradėti vykdyti šie matavimai.
Tai rodo, kad net ir palyginti aukštus vidutinius atlyginimus turinčioje ekonomikoje įmonės gali rinktis veikti šešėlyje siekdamos sumažinti mokestinę naštą ir sukurti finansinį rezervą ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais.
Kaip šešėlį mažina Lietuva?
Lietuva pastaraisiais metais įdiegė įvairias skaitmenines priemones, skirtas grynųjų pinigų operacijoms mažinti ir mokesčių administravimui statybų sektoriuje gerinti. Kartu su griežtesnėmis bausmėmis už nelegalų darbą šios priemonės sukūrė stiprią paskatą įmonėms formalizuoti darbo santykius ir oficialiai deklaruoti atlyginimus.
Dėl kryptingų skaitmenizavimo iniciatyvų ir finansinių technologijų (fintech) integracijos Lietuvai pavyko pasiekti laipsnišką pažangą, tačiau 23,6 proc. BVP siekiantis šešėlinės ekonomikos mastas rodo, kad erdvės tolesnei pažangai vis dar yra daug.
Nuo regioninių skirtumų mažinimo iki spartesnės skaitmenizacijos
Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje (SSE Riga) tyrimo rezultatai atskleidžia ryškų paradoksą: augantys oficialūs atlyginimai Baltijos šalyse automatiškai nemažina šešėlinės ekonomikos. Priešingai, ji prisitaiko prie naujų sąlygų. Tyrimas patvirtina, jog mažesnio produktyvumo sektoriuose ir ekonomiškai silpnesniuose regionuose rinkos spaudimas skatina nedeklaruojamų atlyginimų augimą, o įmonės vis dažniau naudojasi pilkąja ekonomika kaip neoficialiu saugikliu ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiais.
Vis dėlto kovojant su šešėline ekonomika neužtenka vien griežtesnės kontrolės ar didesnių baudų. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kurioje tiek verslui, tiek darbuotojams būtų naudinga veikti skaidriai.
Norint pasiekti ilgalaikių rezultatų, Baltijos šalys turėtų sutelkti dėmesį į du pagrindinius prioritetus.
Pirma, būtina mažinti didelę pajamų atskirtį tarp sostinių ir regionų. Antra, ir toliau diegti modernius skaitmeninius sprendimus viešajame sektoriuje. Lietuvos patirtis rodo, kad skaitmeniniai įrankiai ne tik gerina mokesčių administravimą, bet ir skatina elektroninius atsiskaitymus, todėl nesąžiningoms įmonėms tampa gerokai sunkiau nuslėpti sandorius.
Be ryžtingų viešosios politikos priemonių didelis šešėlinės ekonomikos mastas ir toliau iškraipys konkurenciją Baltijos šalyse bei ribos valstybių galimybes surinkti mokestines pajamas, būtinas ilgalaikiam ekonomikos augimui ir plėtrai finansuoti.
