Krentanti infliacija leido atidėti normų kėlimą
Sprendimą liepos mėnesį palikti nepakitusias palūkanų normas lėmė euro zonoje silpstanti infliacija. Mažėjo tiek bazinė infliacija, neįskaitant kintamų energijos ir maisto kainų, tiek paslaugų infliacija, glaudžiai susijusi su darbo užmokesčio augimu. Tai daugiausia lėmė naftos kainų kritimas nuo 117 JAV dolerių už barelį gegužės viduryje iki 70 JAV dolerių už barelį liepos pradžioje. Šie pokyčiai suteikė ECB galimybę susilaikyti nuo normų kėlimo ir palaukti daugiau duomenų apie naujausias ekonomines tendencijas.
Kitas svarbus veiksnys – nepakankamas duomenų kiekis. Konflikto Irane eskalacija yra gana naujas įvykis, ir ECB kol kas neturi pakankamai informacijos, kad galėtų visapusiškai įvertinti jo poveikį euro zonos ekonomikai ir infliacijai. Be to, aukštesnės kainos kol kas nepersidavė spartesniam darbo užmokesčio augimui, kuris rodytų patvaresnį infliacinį spaudimą.
ECB signalizuoja apie tolesnį normų kėlimą
Pastarosiomis savaitėmis situacija tapo sudėtingesnė. Konflikto eskalavimas Vidurio Rytuose padidino pasaulines naftos ir gamtinių dujų kainas – liepos 23 d. „Brent" naftos kaina pasiekė 100 JAV dolerių už barelį. Šią savaitę kainos sumažėjo iki maždaug 87 JAV dolerių už barelį, tačiau situacija išlieka nepastovi ir sunkiai nuspėjama. Tai didina riziką, kad didesnės energijos sąnaudos gali vėl paspartinti infliaciją visoje euro zonoje.
Nors ECB negali tiesiogiai daryti įtakos naftos ar dujų kainoms, centriniai bankai tradiciškai reaguoja į tokią infliacijos riziką, siekdami užkirsti kelią platesnio masto kainų spaudimo plitimui ekonomikoje. Todėl kylančios energijos kainos tapo vienu iš pagrindinių argumentų palūkanų normoms didinti.
Pastarieji ECB atstovų komentarai taip pat rodo galimą dar vieną normų kėlimą. ECB ir toliau pabrėžia, kad infliacija artimiausiais metais gali išlikti virš 2 proc. tikslo, o tai leidžia manyti, kad pinigų politika greičiausiai išliks griežta, o palūkanų normos – palyginti aukštos. Kartu, nors euro zonos ekonomikos augimas išlieka nedidelis, ekonomika nėra recesijoje. Naujausi duomenys netgi rodo pamažu atsigaunantį ekonominį aktyvumą. Tai leidžia ECB sutelkti dėmesį į infliacijos suvaldymą, o ne ekonomikos augimo skatinimą.
Prieš rugsėjo posėdį ECB sulauks nemažai naujų duomenų apie infliaciją, ekonomikos augimą, darbo užmokesčio pokyčius, taip pat verslo ir vartotojų nuotaikas. Šie rodikliai bus svarbūs priimant galutinį sprendimą. Tačiau remiantis šiuo metu turima informacija ir naujausiais ECB pareiškimais, labiausiai tikėtinas rezultatas artimiausiame, rugsėjo 10 d. vyksiančiame centrinio banko posėdyje – 25 bazinių punktų palūkanų normų padidinimas, pakeliant indėlių galimybės normą iki 2,5 proc.