„Kai obligacijas supirkinėjo FED, jo atstovai sakė, kad pirks kone bet ką ir kiek tik reikės. Tačiau ECB nori būti politiškai atsargus ir nustatė įvairių kriterijų, ką pirks, – tai bus obligacijos, grįstos vartotojiškomis paskolomis, kredito kortelių įsipareigojimais, automobilių lizingo sutartimis ir panašiai. Darosi aišku, kad Draghi per tuos supirkimus nenori finansuoti euro zonos vyriausybių ir antrinėje rinkoje pirkti jų obligacijų, kaip kad buvo JAV“, – „Verslo žinioms“ teigė R. Šukevičius, anot kurio, nors ECB nenori atvirai įvardinti, kad realiai spausdins pinigus, jis tą ir darys, tik atsargesne forma, nei tai darė FED.
„Nordea“ atstovo teigimu, pastarasis ECB sprendimas siunčia kelias žinutes: žmogui, turinčiam paskolą, tendencijos yra palankios, nes panašu, kad žemo lygio palūkanas ECB laikys dar ilgai. Smukęs euras esą gerai bus eksportuotojams, vežantiems produkciją už euro zonos ribų.
