SEB banko ekonomistas Tomas Povilauskas teigia, kad ekonomistai, konstatuojantys, ar šalis patiria recesiją, remiasi keliais principais. Pirma, ekonomikos nuosmukis turėtų trukti ilgesnį laiką.
„Jei nuosmukis būna vieną ar du mėnesius, to nereikia vadinti recesija. Geras pavyzdys yra pandemija Lietuvoje, kai nuosmukis tęsėsi vieną ketvirtį ir sekė staigus atsigavimas. Tarptautinės organizacijos, kiek esu matęs, nelabai pripažįsta, kad Lietuvoje 2020 metais buvo recesija“, – 15min teigė T.Povilauskas.
Antras bruožas, būdingas recesijai – nuosmukis turi apimti didesnę dalį ekonomikos veiklų arba sektorių. Jei nuosmukis fiksuojamas viename sektoriuje, to vesti prie recesijos nereikėtų, mano T.Povilauskas.
Jei nuosmukis būna vieną ar du mėnesius, to nereikia vadinti recesija.
Ir, trečia, ar šalyje yra recesija ar ne, ekonomistams indikuoja keletas skirtingų rodiklių, susijusių tiek su gyventojais, tiek su verslu.
Pramonės pajėgumai, vidaus vartojimas, vartotojų ir verslo lūkesčiai, nedarbo augimas ir laisvos darbo vietos, BVP smukimas – štai pagrindiniai rodikliai, į kuriuos pirmiausia žiūri tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ekonomistai, vertindami, ar šalis jau patiria recesiją.
Tad, ką jie šiuo metu rodo Lietuvoje?
