Kaip aiškina leidinys „Iran International“, vietos gyventojai kalba apie Iraną kaip brangią ir nesaugią šalį.
Dėl karo ir sankcijų poveikio maistas ir būtiniausi reikmenys tapo tokie brangūs, kad daugelis jų nebegali sau leisti. Tuo pačiu metu darbo vietų mažėja, o kai kurie žmonės dėl karo veiksmų apskritai neteko pajamų.
Padėtis tapo tokia sudėtinga, kad net jei parduotuvių lentynos nėra visiškai tuščios, įsigyti masto vis tiek sudėtinga – jis daugeliui per brangus.
Taip pat kyla problemų dėl vaistų prieinamumo, o pramonės įmonės kenčia dėl žaliavų trūkumo.
Teherano gyventojai pasakoja apie karo paliktas žymes visame mieste. Pastatai ir infrastruktūra yra apgadinti, o gyventojai gyvena apimti nuolatinės baimėje dėl naujų galimų atakų.
Nors kai kurie žmonės per paliaubas grįžo į savo namus, vyrauja bendras neapibrėžtumas dėl to, kiek laiko truks taika.
Dėl didėjančių ekonominių sunkumų ir karo Teherane sugriežtintos saugumo priemonės. Mieste – gausu ginkluotųjų pajėgų, o kai kuriuose vietose, kaip pranešama, įrengiami patikrinimo punktai, o visa tai didina gyventojų nerimą.
Kainos išaugo tris kartus
Dėl staigaus kainų šuolio daugelis būtiniausių prekių Irano gyventojams tapo nebeįperkamos – kainos kyla kasdien, o perkamoji galia sparčiai mažėja.
„Ryte, kai pabundame, viskas yra dvigubai brangiau“, – taip situaciją „Iran International“ apibūdino vienas šalies gyventojas.
Skaudžiausiai kainų kilimas palietė maisto produktus. Remiantis naujausiais duomenimis, aliejaus ir riebalų kainos padidėjo 219 procentų, grūdų produktų – 140 procentų, mėsos produktų – 135 procentų, pieno produktų – beveik 117 procentų, o vaisių ir daržovių kainos – daugiau nei 100 procentų.
Be to, žmonės skundžiasi, kad ryžiai ir kiaušiniai yra arba labai brangūs, arba kai kuriomis dienomis jų parduotuvėse visai nėra.
Irano ekonomika dar prieš konfliktą patyrė didelį sankcijų spaudimą.
2025 m. šalies infliacija vis dar viršijo 50 procentų. Praėjusių metų liepos mėnesį po 12 dienų trukusio karo su Jungtinėmis Valstijomis šalies valiuta – rialas – per kelis mėnesius prarado 60 procentų savo vertės.
Praėjusį mėnesį Irano centrinis bankas pradėjo leisti 10 milijonų rialų banknotus, siekdamas sušvelninti didėjantį grynųjų pinigų trūkumą. Tai didžiausias banknotas šalies istorijoje, tačiau jo vertė prilygsta vos 6,5 euro.
Vidutinis atlyginimas užsienio valiuta sumažėjo iki maždaug 200 eurų.
Tokios ekonominės problemos praeityje paskatino iraniečius rengti didelio masto protestus.
Ką atneš Hormuzo sąsiaurio blokada?
Naujausioje „Pasaulio ekonomikos perspektyvų“ ataskaitoje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad šiais metais Irano ekonomika susitrauks 6,1 proc., o infliacija sieks 68,9 proc.
Tai, atrodo, leidžia manyti, kad karas gali netrukus baigtis.
Tačiau įvertinti Irano ekonomiką yra sudėtinga užduotis dėl daugybės susijusių kintamųjų. Teheranas teigia, kad karas padarė apie 270 mlrd. JAV dolerių žalą, o tai sudaro apie 57 proc. šalies vidaus produkto (BVP) – tai reiškia, kad šalies atsigavimas atsigavimas užtruks kelerius metus, o kiekvienas papildomas karo mėnuo gali atitolinti Irano ekonomikos atsigavimą.
Nors prieš konfliktą 20 proc. pasaulio naftos ir dujų buvo gabenama per Hormuzo sąsiaurį, Irano prekyba daugiau nei 90 proc. priklauso nuo šio sąsiaurio.
Apskaičiuota, kad blokada Iranui kasdien kainuoja apie 275 mln. JAV dolerių prarastų eksporto pajamų, daugiausia iš žalios naftos ir naftos produktų.
Analitikai, artimi JAV vyriausybei, netgi apskaičiavo, kad dabar, kai Iranas sumažino eksportą ir gamybą šalies vidaus vartojimui, tai Iranui sukelia 435 mln. JAV dolerių ekonominių nuostolių per dieną.
Pats Teheranas sutiko, kad sąsiauris gali atverti šaliai ekonomines perspektyvas, o bet kokios nuolaidos gali būti daromos tik už didelę kompensaciją.
„Brookings“ tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Robinas Brooksas įspėja, kad bendras poveikis – Hormuzo sąsiaurio blokada ir JAV sankcijos Kinijos bankams – gali suduoti Irano ekonomikai dar didesnį smūgį, nei rodo dabartinės prognozės.
„Blokada uždarė vieną iš pagrindinių Teherano gyvybinių arterijų ir artina momentą, kai Irano mokėjimų balansas žlugs“, – sakė R.Brooksas CNBC, pridurdamas, kad lūžio taškas yra labai arti.
Išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamyklas ir elektrines, tiesiogiai pakenkė galimybėms ateityje gauti eksporto pajamų.
Todėl Teheranas privalo atstatyti sugadintą infrastruktūrą tuo metu, kai mažėjančios eksporto pajamos riboja galimybes.
Perspektyvos: ilgalaikis silpnumas
Aukščiausi Irano ekonomikos pareigūnai teigia, kad net ir optimistiniu taikos susitarimo scenarijumi karo nuniokotos ekonomikos atstatymas gali užtrukti daugiau nei dešimtmetį.
Irano centrinio banko vadovas Abdolnaseris Hemmatis paragino prezidentą Masoudą Pezeshkianą imtis skubių veiksmų – atkurti interneto ryšį ir derėtis su Jungtinėmis Valstijomis.
Problema ta, kad Teherano kaimynės, kurių infrastruktūrą Iranas atakavo, jau ieško alternatyvių prekybos maršrutų. Be to, nei Rusija, nei Kinija neparodė didelio noro gelbėti Irano ekonomiką.
„Oxford Economics“ vyresnioji analitikė Lucila Bonilla pateikė pesimistinį situacijos vertinimą: Irano valiuta susilpnėjo, biudžeto deficitas padidėjo, o prekybos partneriai perorientuoja veiklą.
„Net ir labai optimistiniu scenarijumi, vietoj atsigavimo, susidursime su ilgalaikiu silpnumu ir sunkumais“, – sakė ji CNBC.
Analitikai sutaria, kad Irano ekonomikos atsigavimas priklauso nuo trijų veiksnių: Hormuzo sąsiaurio kontrolės išlaikymo, JAV sankcijų panaikinimo ir greito energetikos infrastruktūros atkūrimo.
Šiuo metu nė vienas iš jų nėra garantuotas.
