Nuo šių metų pradžios skola sumažėjo 0,1 procento.
29,9 proc. visos skolos sudarė valstybės valdymo sektoriaus, 2,3 proc. – centrinio banko, 23,9 proc. – komercinių bankų, 43,9 proc. – kitų ekonomikos sektorių skoliniai įsipareigojimai užsienio kreditoriams.
Valstybės valdymo sektoriaus užsienio skola per tris šių metų ketvirčius sumenko 1,1 proc., centrinio banko – išaugo 9,6 proc., komercinių bankų – 0,6 proc., kitų ūkio subjektų – 0,4 procento.
90,2 proc. visos užsienio skolos sudaro įsiskolinimai užsienio valiuta.
Centrinio banko patikslintais duomenimis, 2018-aisiais šalies užsienio skola augo 2,8 procento.
