Šakeliškės pievose siekiama išsaugoti melvenynus, dvilapį purvuolį, žvilgančią riestūnę

Kaip sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos metodinio-analitinio centro vadovas Dalius Dapkus, žmogus turi įsikišti, kitaip likimo valiai paliktos pievos ir pelkės apaugs karklynais, o paskui virs mišku.

„Ir pelkės, ir pievos praras formą, augalų rūšys, kurios čia nuo seno susiformavę, praras savo savybes“, – BNS teigė D. Dapkus.

Pasak jo, gamtotvarkos planas skirtas išsaugoti gamtines vertybes, kurios Lietuvoje vis dar yra aptinkamos, bet labai retai, o jų būklė bloga.

„Tai būklei atkurti arba pagerinti numatomos priemonės – darbai. Jeigu pievos, kurios kažkada būdavo šienaujamos, dabar apleistos, jos apauga, yra dirbtinai nusausintos, dvilapis purvuolis ar žvilgančioji riestūnė ten nebegali gyventi“, – teigė D. Dapkus.

Šakeliškės pievose esantys beveik 6 ha melvenynai saugomi, nes jie yra specifiniai – formuojasi labiau ar mažiau drėgnuose, azoto ir fosforo neturtinguose, rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Ten auga melsvoji melvenė ir kitos retos rūšys: paprastasis kardelis, įvairios gegužraibinių šeimos orchidėjos, pavyzdžiui, dvilapis purvuolis. Taip pat melvenės draugiją mėgsta vilkdalgiai, debesylai, gencijonai.

Skurdų dirvožemį mėgstančios melvenės suformuoja taip pat savitą ir vabzdžių, paukščių, gyvūnų bendriją. Tokių melvenynų yra Ignalinos, Kupiškio, Zarasų, Rokiškio rajonuose: „Jų nėra daug, tik fragmentai išlikę, todėl jie saugomi“.

Šakeliškės pievos pelkėse aptinkama viena iš mažiausių Lietuvos orchidėjų – dvilapis purvuolis – yra saugomas, nes jis randamas labai retai – nyksta ir dėl gamtos taršos, ir dėl sausėjančių pelkių ir liūnų: „Yra keli draustiniai, kur saugoma tik ši augalo rūšis, pavyzdžiui, Vyžuonų šile Utenos rajone“.

Gelsvai žydinčio dvilapio purvuolio taip pat galima aptikti pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, Žemaitijoje. Šakeliškės pievose šių gėlių galima rasti 1,3 ha plote.

„Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje visiškai neaptinkama, kur žemės ūkis išvystytas“, – sakė D. Dapkus.

Žvilgančiosioms riestūnėms reikia aukšto ir pastovaus vandens lygio. Šių samanų aptinkama Pietų ir Rytų Lietuvoje – šalto ir vidutinio klimato regione. Šakeliškės pievose esančios plantacijos gali būti išsiplėtusios iki 80 arų.

Melvenynų, dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės buveinės saugomos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.