„Kaimo vietovių gyventojai sudaro šiek tiek daugiau nei penktadalį (21 proc.) interneto naudotojų, tuo tarpu Vilniuje ir Kaune gyvena trečdalis visų Lietuvos 15–74 metų internautų. 84 procentus internetu nesinaudojančiųjų sudaro vyresnio, 40–74 metų amžiaus, žmonės, kurie kaip pagrindines to priežastis nurodo nemokėjimą juo naudotis, poreikio nebuvimą, ribotas finansines galimybes“, – pasakoja rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų bendrovės „TNS“ projektų vadovė Inga Bitinaitė.
Pasak I. Bitinaitės, vertinant praleistą internete laiką ir veiklos jame ypatumus, galima daryti prielaidą, kad jaunajai 15–29 m. auditorijai internetas yra laisvalaikio leidimo vieta, tuo tarpu vyresnieji jį dažniausiai sieja su konkrečia funkcine paskirtimi – informacijos ieškojimu, komunikacija, elektronine bankininkyste.
Remiantis „TNS“ šių metų pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, populiariausios tinkle įsigytos prekės ir paslaugos išlieka panašios. Šiemet dažniausiai internetu perkami bilietai į renginius, teatrą, kiną, lėktuvų bilietai. Elektroninėse parduotuvėse noriai įsigyjami drabužiai, batai, aksesuarai bei knygos, muzika, DVD, žaidimai.
Nors telefonai, leidinių prenumerata, sporto, laisvalaikio ir turizmo prekės buvo mažiausiai populiarūs tarp pirkėjų internete, šiemet šias prekes įsigijo dažniau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat dažniau buvo perkama buitinė elektronika, prekės vaikams ir kūdikiams.
Daugiau galimybių kaimui
Augantis gyventojų susidomėjimas virtualiomis parduotuvėmis sietinas ir su interneto plėtra. Pasinaudojant Europos Sąjungos parama, šalies kaimiškosiose vietovėse plėtojamas plačiajuosčio interneto tinklas. Neturintys kompiuterio namuose, juo gali nemokamai naudotis viešosiose bibliotekose, kurios aprūpinamos kompiuteriais ir interneto ryšiu.
„Internetas pernai aktyviai skverbėsi į kaimą – daugelis kaimo bibliotekų pirmą kartą prisijungė prie pasaulinio tinklo, – sako projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo koordinatorė Ugnė Rutkauskienė. – Šiais metais naudotis vieša interneto prieiga bibliotekose pritraukta dvigubai daugiau vartotojų nei pernai – nauji vartotojai sudaro apie trečdalį visų vartotojų (29 proc.). Aišku, kaimo gyventojai interneto naudojimo aktyvumu dar toli gražu nepasivijo miestiečių. Bet, kaip rodo mūsų iniciatyva atliekami tyrimai, informacinių technologijų svarbą kaimo žmonės supranta vis geriau: net 19 proc. apklaustų kaimiškųjų vietovių gyventojų teigė ketiną pradėti naudotis internetu bibliotekose“, – pastebi U. Rutkauskienė.
Pasak projekto poveikio vertinimo koordinatorės, kaimuose žmonės internetą naudoja visų pirma susipažinti su naujienomis, jiems aktualios informacijos apie paslaugas ir prekes paieškai. Elektroninė prekyba, kitos sudėtingesnės elektroninės paslaugos domina gana nedidelę dalį viešosios interneto prieigos naudotojų.
