Sekite 15min Google
„Orlen Lietuva“ Vilniaus komerciniam arbitražui praėjusią savaitę pateiktu ieškiniu taip pat prašo laikinai areštuoti 104 mln. eurų vertės „Petrofac“ turto, BNS informavo patikimi šaltiniai.
Įmonės atstovas Dominykas Jakštas BNS nekomentavo šios informacijos.
Vilniaus komercinio arbitražo teismas BNS teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad gavo „Orlen Lietuvos“ ieškinį.
„Vilniaus komercinio arbitražo teismas, vadovaudamasis arbitražo konfidencialumo principu, neteikia informacijos apie galimus arbitražo procesus, jų šalis ar aplinkybes, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti Jūsų nurodytos informacijos“, – komentare BNS teigė teismas.
Be to, „Orlen Lietuva“ Vilniaus apygardos teismui rugpjūčio 26 dieną pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei „Petrofac International (UAE) LLC“, Lietuvoje turinčiai filialą, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Ji teigė negalinti atskeisti daugiau informacijos, nes byla nagrinėjama arbitraže.
BNS rašė, kad „Orlen Lietuva“ pernai lapkritį nutraukė sutartį su „Petrofac“ dėl žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos šiai dėl finansinių sunkumų nuolat vėluojant atlikti darbus bei laiku neatsiskaitant su Lietuvos subrangovais.
„Petrofac“ subrangovai anksčiau BNS teigė, kad JK rangovė viso projekto metu vėlavo sumokėti už darbą, o 2025 metų spalio pabaigoje jai paskyrus bankroto administratorių mokėjimai buvo sustabdyti. Lietuvos įmonės tikino, kad dėl vėluojančių mokėjimų jos dirba nuostolingai, todėl mažino darbuotojų skaičių ir dirbo minimaliu tempu.
„Orlen Lietuvos“ atstovų teigimu, iki tol buvo atlikta apie 80 proc. visų projekto darbų.
Kaip anksčiau BNS teigė Lenkijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Orlen“, „Orlen Lietuva“ padengė dalį – 3,1 mln. eurų – „Petrofac“ skolų Lietuvos subrangovams. Projekte dirbo bendrovės „Alvora“, „Iremas“, „Elektrėnų energetikos remontas“, „Hotrema“, „Resursas“, „Amiksas“, PST ir kitos.
Mažeikių gamyklos projektą, kuris leis efektyviau perdirbti naftą, „Orlen Lietuva“ planavo baigti šių metų rugsėjį, nors anksčiau jo pabaigą buvo suplanavusi 2025-ųjų rugsėjį.
BNS žiniomis, naują rangovą tikimasi išsirinkti artimiausiu metu, o atnaujinti darbus – kitų metų pradžioje.
Kaip pernai spalį rašė BNS, BBC skelbė, kad Nyderlandų elektros tinklo operatorei „TenneT“ nutraukus didelę vėjo jėgainių Šiaurės jūroje sutartį su „Petrofac“ taip sužlugdant jos finansinį restruktūrizavimą, „Petrofac“ kreipėsi į Anglijos ir Velso Aukščiausiąjį teismą dėl administratoriaus paskyrimo.
„Petrofac“ šių metų rugpjūčio pradžioje pranešė, kad JAE holdingo bendrovė „Al Mazrui International“ užbaigė investiciją į „Petrofac Emirates“ kontroliuojančią bendrovę „Petrofac HoldCo“ ir tapo strategine investuotoja.
Be to, „Petrofac“ kovo mėnesį pranešė pasirašiusi sutartį dėl „Petrofac Emirates“ pardavimo konsorciumui, vadovaujamam JAV investicijų bendrovės „Mason Capital Management“ ir JK įmonės „Pearlstone Alternative“.
Portalas „Offshore Energy“ balandį skelbė, kad „Petrofac“ už neskelbiamą sumą pardavė savo JAV padalinį „Asset Solutions“ bendrovei „CB&I“, kurią valdo finansinių investuotojų konsorciumas, vadovaujamas „Mason Capital Management“. Iš sandorio gautos pajamos bus paskirstytos kreditoriams pagal jų ir „Petrofac“ susitarimą.
„Orlen Lietuva“ 641 mln. eurų vertės sutartį su „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose statybos pasirašė 2021 metų spalį. 2023 metų rugpjūtį „Orlen Lietuva“ pranešė, kad investicijos į gamyklos modernizavimą pabrango 45 proc. ir siekia apie 970 mln. eurų.
Liertuvos Vyriausybė gamyklos modernizavimą pernai kovą pripažino strateginės svarbos projektu. Ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas tuomet pasirašė ketinimų protokolą dėl valstybės paramos įmonei.
