Projektą sudaro edukacinė elektros energijos tausojimo paroda, kuri bus eksponuojama Vilniaus ir kitų miestų viešosiose erdvėse, bei šiam projektui sukurta internetinė elektros energijos tausojimo skaičiuoklė. Projekto „Išjunk!“ simbolis – iki raudonumo įkaitęs elektros kištukas, tarsi simbolizuojantis be reikalo elektros lizde laikomo kištuko protestą prieš „nepakeliamas darbo sąlygas“, kai verčiama dirbti kiaurą parą.
Nors elektros energijos tausojimas susijęs su visuotinėmis ekologijos problemomis, projekto paskirtis yra grynai praktinė – parodyti žmonėms, kaip truputį pakeitus savo kasdienius įpročius galima ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie klimato kaitos sustabdymo. Žmonės, naudodami minėtąją internetinę skaičiuoklę, galės apskaičiuoti, kiek pinigų išleidžia veltui.
„Jei prietaiso kištukas yra įjungtas į elektros lizdą, vadinasi, šis prietaisas jau vartoja elektrą. Net stalinė lempa, palikta įjungta į lizdą, suvartoja 0,01 W energijos. Tik ištraukę iš elektros lizdo kištuką galime būti tikri, kad prietaisas nebenaudoja elektros“, – sakė viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumas“ aplinkosaugos ekspertas Justinas Kilpys.
Daugiau budėjimo režimu paliktų veikti prietaisų gali išnaudoti energijos tiek, kiek viena visą parą deganti 60 W elektros lemputė. Europos Sąjunga (ES) per kelerius metus planuoja priversti gamintojus pamažu sumažinti budėjimo režimo diodų galią, kad jie nedarytų didelės įtakos energijos švaistymui.
ES turi ir daugiau panašių planų išgyvendinti kaitrines elektros lemputes – europiečiams, pakeitusiems minėtas lemputes į elektrą tausojančias, jau dabar tai leidžia sutaupyti apie 80–90 eurų per metus. Įsirengus diodinį apšvietimą, elektros sąnaudos apšvietimui per metus gali sumažėti 5 kartus. Nors ne viskas priklauso nuo žmonių taupymo įpročių (daug kas priklauso ir nuo elektros prietaisų ekonomiškumo), šis ir daugybė kitų pavyzdžių turėtų įtikinti žmones pažvelgti į savo įpročius kritiškiau ir susimąstyti.
Kiekvienam savas motyvas
2008 m. atlikto tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti ES šalių gyventojų požiūrį į klimato kaitos problemą, duomenimis, 60 proc. mūsų šalies gyventojų nieko nedaro, kad sumažintų elektros energijos suvartojimą namuose. 63 proc. Lietuvos gyventojų patys asmeniškai nesiima veiksmų, kurie padėtų kovoti su klimato kaita.
„Siekiame, kad ši situacija keistųsi. Tausodami energiją ne tik mažiname išlaidas už elektrą, bet ir saugome aplinką. Kiekvienas galime asmeniškai kontroliuoti savo paliekamą CO2 „pėdsaką“ ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Jurgis Vilčinskas ir pridūrė, kad Lietuvos gyventojus galėtų labiau motyvuoti būtent ekonominis ekologiško elgesio poveikis.
Verta paminėti ir kitą, psichologinį, momentą – juk taupymas, būtinybė save pristabdyti ir apriboti, savaime nėra jau toks džiugus dalykas, tačiau taupyti elektros energijos sąskaita daug maloniau nei maisto, nes jautiesi prisidedąs prie pasaulio išgelbėjimo nuo pražūties. Be to, daugeliu atvejų perteklinis elektros energijos naudojimas nesusijęs su jokiu komfortu ar gyvenimo kokybe – argi jaučiamės geriau ir turtingesni, jei mūsų elektros prietaisai kiaurą parą veikia budėjimo režimu, o telefonas kraunasi per naktį, nors jam pasikrauti pakanka valandos? Ar verta pirkti didelį šaldytuvą, jei jis dažniausiai būna pustuštis? Atvirkščiai, toks vaizdas daugelį tik erzina.
Nesusimąstome ir dėl daugelio kitų dalykų – sakykim, skalbiant drabužius skalbyklėje visiškai pakanka nustatyti 30–40 laipsnių temperatūrą, nes dauguma drabužių būna beveik švarūs, o kai kuriems iš jų pakanka tik išnaikinti kokią dėmelę. Jau nekalbant apie tai, kad dalis drabužių į skalbyklę sumetama tik tam, kad susidarytų minimalus kiekis drabužių. Išvada – ir skalbyklės, jei šeima nėra didelė, mums nereikia tokios didelės talpos...
Derėtų žinoti ir tai, kad daugiausia elektros energijos mūsų namų ūkiuose naudoja šaldytuvas ir šaldiklis (21 proc.), nedaug atsilieka ir apšvietimas (19 proc.), kompiuteris (11 proc.), televizorius bei muzikinis centras (10 proc.), elektrinė viryklė (10 proc.), indaplovė (7 proc.), skalbyklė (6 proc.) ir kita – 16 proc.
Ar žinote, kad…
• Šaldytuvai ir šaldikliai suvartoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos, o 3 mm storio šerkšnas šaldiklyje padidina šaldytuvo suvartojamos energijos kiekį 30 proc.
• Visi budėjimo režimu palikti elektros prietaisai vartoja energiją. 5 elektros prietaisai budėjimo režimu per tą patį laiką suvartoja tiek pat energijos, kiek įjungta 60 W lemputė.
• Elektros lizde palikti mobiliųjų telefonų krovikliai toliau vartoja elektrą ir tuomet, kai telefono nebekrauna. Juos reikėtų ištraukti iš elektros lizdo.
• Skalbyklė ir indaplovė 80–90 proc. elektros energijos suvartoja vien vandeniui pašildyti. Tausoti elektrą galima ir nustačius žemesnę vandens temperatūrą.
• Virdami maistą uždengtame puode sutaupome apie 40 proc. elektros energijos.
• Elektrinę viryklę galima išjungti 5–10 min. iki maisto ruošimo pabaigos, nes ji ilgai išlieka karšta.
• Oro kondicionierius per valandą sueikvoja apie 35 ct, o tai sudaro apie 170 Lt šiltuoju sezonu.
• Išjungę 5 lemputes, kai jų šviesa nebūtina, per metus galima sutaupyti net apie 200 Lt. Naudokite kuo daugiau natūralios saulės šviesos, atidenkite užuolaidas, kambarių sienas išdažykite šviesiomis spalvomis.
• Kompiuterį, kuriuo nesinaudojama ilgiau kaip valandą, patartina išjungti, o ne palikti budėjimo režimu.
• A+ arba A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos. Prieš įsigyjant bet kokį prietaisą reikėtų pasidomėti, kiek elektros energijos jis vartoja.
• Rašalinis spausdintuvas suvartoja iki 90 proc. mažiau elektros energijos nei lazerinis.
• Nešiojamasis kompiuteris suvartoja 90 proc. mažiau energijos nei stacionarusis.
