„Pastarieji metai daugeliui priminė, kad finansinis saugumas prasideda ne tik nuo pajamų, bet ir nuo pasirengimo netikėtoms situacijoms. Užsitęsę ekonominiai sukrėtimai paskatino gyventojus daugiau dėmesio skirti gebėjimui finansiškai atsiremti į save ir būti mažiau priklausomiems nuo išorės pagalbos“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 60 proc. gyventojų jaučiasi galintys finansiškai pasirūpinti savimi. Dar 27 proc. teigia tai galintys padaryti tik iš dalies, o 6 proc. pripažįsta, kad be kitų pagalbos finansiškai neišsiverstų.
Pirmą kartą matuojant Finansinės sveikatos indeksą 2023 m. dėl savo finansinio savarankiškumo buvo užtikrinti 54 proc. gyventojų, o 40 proc. teigė bent iš dalies esantys finansiškai priklausomi nuo kitų.
Savarankiškumas – nauja finansinio saugumo forma
J.Cvilikienės teigimu, ši tendencija atspindi platesnį visuomenės pokytį, kurį būtų galima pavadinti savotiška „savarankiškumo ekonomika“ – augantį žmonių poreikį turėti daugiau kontrolės savo finansiniame gyvenime.
„Anksčiau finansinis stabilumas dažniau buvo siejamas su išoriniu saugumu – valstybe, darbdaviu ar šeimos parama. Šiandien vis daugiau žmonių saugumą pirmiausia sieja su savo pačių finansiniu pasirengimu – sukauptu rezervu, stabilesnėmis pajamomis, mažesniais finansiniais įsipareigojimais“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Pasak jos, finansinis savarankiškumas nereiškia, kad žmogus visus sprendimus turi priimti vienas. Greičiau tai reiškia didesnį atsparumą netikėtose situacijose, kurį stiprina ne tik pajamų augimas, bet ir nuoseklus finansinis pasirengimas.
„Žmonės daugiau dėmesio skiria rezervui, taupymui, investavimui, finansinių įsipareigojimų valdymui. Finansinis saugumas vis dažniau suvokiamas kaip aktyvus veiksmas, o ne savaime suprantama būsena“, – pažymi J.Cvilikienė.