Turint tokius skaičius prieš akis akivaizdu, kad Lietuva nesugebės įgyvendinti užsibrėžto tikslo – 2013 metais net 50 proc. atliekų srauto rūšiuojama ir perdirbama, perpus sumažintas bioskaidžių atliekų kiekis sąvartynuose, o elektronika, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, lempos ir panašiai net nepatenka į sąvartynus.
Visa tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada mūsų šalis sulauks ES institucijų dėmesio ir grasinimų milžiniškomis baudomis už nesugebėjimą išsikuopti.
Visa tai reiškia, kad tik laiko klausimas, kada mūsų šalis sulauks ES institucijų dėmesio ir grasinimų milžiniškomis baudomis už nesugebėjimą išsikuopti.
„Milijonai švietimui, planuojamiems pastatyti įrenginiams, šimtai tvarkymo įmonių, ministerija dirba ir galų gale tik toks skaičius“, – apie paradoksalią situaciją kalbėjo bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Sleinotaitė-Budrienė.
„Jau pernai vykusiame Atliekų tvarkymo forume jo dalyviai pripažino, kad atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistema neveikia. Pirmiausiai žlugo baterijų surinkimo sistema. Pernai sugriuvo paskutinė – elektronikos surinkimo ir tvarkymo sistema“, – konstatavo „Ekokonsultacijų“ atstovė.
Atliekų tvarkymo sistemos ydas galutinai atskleidė ekonomikos sunkmetis, kai įmonėms ėmus taupyti dar daugiau atliekų pradėjo keliauti į sąvartynus.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė teigė, kad prieš metus ministerija parengė teisės aktų, numatančių atliekų tvarkymą ir gamintojo atsakomybę, pataisas. Lygiai metus šie pakeitimai buvo derinami ir tik prieš porą savaičių pagaliau pasiekė Vyriausybę.
Nors ir dabar galiojantys teisės aktai numato, kad už tam tikrų atliekų tvarkymą yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, ministerija pripažįsta, jog sistema neveikia, todėl ir kaupiasi šiukšlės sąvartynuose.
