K. Žuromskas anksčiau BNS teigė, kad jog ministerija dėlioja municipalinio būsto plėtros strategiją – projektai bus vystomi PPP būdu, o pirmieji jų startuos jau šiais metais. Kaip sakė ministras, į tokius projektus investuotų savivaldybės, valstybės parama kol kas nesvarstoma.
Vertina atsargiai, reikėtų valstybės paramos, daugiau laisvės
Marijampolės vicemeras Artūras Visockas BNS sako sveikinantis idėją ieškoti naujų būdų, kaip didinti būsto pasiūlą savivaldybėse, tačiau šiuo metu, anot jo, dar trūksta aiškumo dėl konkrečių projekto įgyvendinimo sąlygų, finansinio modelio ir savivaldos įsipareigojimų apimties.
Anot jo, jei sąlygos būtų palankios, neatmeta galimybės dalyvauti bandomajame projekte.
„Šiuo metu Aplinkos ministerijos siūlomas modelis dėl municipalinio būsto plėtros viešosios ir privačios partnerystės būdu vertinamas atsargiai. (...) Su Aplinkos ministerija šiuo klausimu jau yra buvę pirminių diskusijų, tačiau jose aptarti tik bendrieji principai, be detalesnio modelio pristatymo“, – BNS teigė A. Visockas.
„Savivaldybė neatmeta galimybės dalyvauti planuojamuose bandomuosiuose projektuose, jei toks kvietimas būtų paskelbtas. Vis dėlto sprendimas priklausys nuo aiškių finansinių sąlygų ir įsipareigojimų vertinimo, kadangi šiuo metu savivaldybė įgyvendina daug Europos Sąjungos finansuojamų projektų, kuriems taip pat reikalingas savivaldybės kofinansavimas“, – pridūrė jis.
Vicemeras, be kita ko, teigė, jog municipalinio būsto plėtrai PPP būdu reikėtų ir valstybės paramos.
„Vienas iš sprendimų būdų galėtų būti įprastas modelis – kai valstybė skiria 85 proc. ar 50 proc. paramą, o likusią dalį savo biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė. Toks modelis savivaldai atrodytų kaip saugesnis ir patikimesnis“, – tikino politikas.
A. Visockas taip pat mano, jog PPP modelis kelia daug klausimų.
„Daug klausimų kelia ir pats viešosios bei privačios partnerystės mechanizmas – savivaldybei patrauklesnis būtų modelis, leidžiantis pačiai statyti ir valdyti būstus, užtikrinant didesnę kontrolę ir lankstumą“, – BNS sakė A. Visockas.
Utenos savivaldybė BNS teigė negalinti patvirtinti, ar dalyvautų bandomajame projekte – sprendimas dar nėra priimtas. Anot jos, ministro iniciatyva vertinama teigiamai, tačiau įgyvendinimo modelis kelia abejonių.
„Savivaldybės ar jų valdomos įmonės, pasinaudodamos lengvatinėmis paskolomis, jau dabar turi galimybių savarankiškai inicijuoti daugiabučių, skirtų municipaliniam būstui, statybas. Taip pat savivaldybė gali įsigyti būstą laisvoje rinkoje iš pasirinktų savininkų, todėl įsipareigojimas pirkti būstą tik iš konkretaus statytojo nebūtinai yra optimalus ar pagrįstas sprendimas“, – BNS perduotame komentare nurodė savivaldybė.
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius BNS teigė ministro iniciatyvą vertinantis teigiamai, jis taip sako, kad kalbamasi su Aplinkos ministerija, tačiau mano, jog savivaldybėms turėtų būti palikta laisvė pačioms apsispręsti, kaip plėtoti municipalinį būstą.
„Savivaldybėms turėtų būti palikta pasirinkimo laisvė. Nors viešosios ir privačios partnerystės modelis yra patrauklus dėl rizikų pasidalijimo, savivaldybės turėtų turėti galimybę rinktis: ar statyti būstą bendradarbiaujant su verslu, ar vykdyti projektus savarankiškai per ES programas“, – komentare BNS sakė R. Duchnevičius.
Pasak jo, galimybė prisijunti prie bandomojo projekto dar svarstoma – skaičiuojamas municipalinio būsto poreikis bei ieškomos tinkamos vietos.
K. Žuromskui anksčiau teigus, jog projektai turės būti įgyvendinami pagal 15 minučių miesto koncepciją numatant būsto plėtrą teritorijose, kur gyventojai greitai gali pasiekti svarbiausias kasdienes paslaugas, darbo vietas, viešąjį transportą ir socialinę infrastruktūrą, R. Duchnevičius sako, kad tai būtų vienas pagrindinių iššūkių rajone.
„Vilniaus rajone susiduriame su laisvos valstybinės žemės trūkumu, todėl šiuo metu atliekame urbanistinę analizę ir ieškome potencialių sklypų ar nenaudojamų pastatų, kurie atitiktų ministerijos keliamus kriterijus. Planuojant municipalinį būstą būtina orientuotis į urbanizuotas teritorijas su jau išvystytais paslaugų centrais“, – aiškino R. Duchnevičius.
Jo teigimu, savivaldybė šiuo metu koreguoja bendrąjį planą, o tai leis aiškiau apibrėžti teritorijas statyboms. Procesą planuojama baigti rudenį.
Vilnius plėtotų savarankiškai, Kaunas nemato tokio būsto poreikio
Sostinės savivaldybės valdomos įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė BNS teigė, kad sprendimą, ar prisijungti prie bandomojo projekto, įmonė priims susipažinusi su kvietimo sąlygomis.
„Būtų labai įdomus kvietimo turinys. Oficialaus kvietimo tikrai nesame gavę, nežinome pilnai sąlygų ir koks turinys yra pačio kvietimo. Bet tikrai turime pajėgumų ir patirties įvairiuose pilotiniuose projektuose, manau, kad tikrai svarstytumėme, bet priklauso nuo kvietimo sąlygų“, – sakė R. Žibelienė.
Tačiau, jos teigimu, neatmetama galimybė, jog municipalinį būstą sostinė plėtotų ir savarankiškai.
„Mes tikrai neatmetame, kad Vilnius turėtų pajėgumų ir gebėjimų judėti savarankiškai, be valstybinio lygmens organizavimo. Bet jeigu sąlygos yra palankios, Vilnius tikrai atviras bet kuriems kvietimams, iniciatyvoms, kurios prisidėtų prie būsto prieinamumo“, – tikino „Vilniaus miesto būsto“ vadovė.
Anot R. Žibelienės, municipaliniam būstui galėtų būti pritaikytas ir jau turimas savivaldybės turtas: „Konvertuojant iš administracinės paskirties į gyvenamąją, pritaikant bendrabučių perimamas patalpas“.
R. Žibelienė teigė nenorinti atskleisti tikslaus municipalinio būsto poreikio sostinėje, tačiau nurodė, kad jis skaičiuojamas „ne dešimtimis, o jau šimtais“. Pasak jos, šiuo metu rengiama ir jo plėtros galimybių studija.
„Šiuo metu yra vertinami labai konkretūs scenarijai ir artimiausiu metu turėtumėm gauti pasiūlymus ir tuos scenarijus, kaip finansiškai tai galėtų paveikti savivaldybės biudžetą. Ir matyt, jau kai turėsime visus atsakymus, tai pristatysime savivaldybės tarybai“, – BNS sakė R. Žibelienė.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas BNS teigė, jog mieste nėra poreikio naujiems municipaliniams būstams.
„Šiuo metu turime dar savų nesuremontuotų būstų, todėl mums pirkti ar statyti šiuo metu nėra poreikio. Savivaldybės strateginiuose dokumentuose taip pat nenumatyta būsto plėtra statant/perkant municipalinį būstą, todėl kol kas kvietime neplanuojame dalyvauti“, – BNS aiškino D. Valiukas.
Investicijų dar neskaičiavo, bet poreikis didelis
Anot „Vilniaus miesto būsto“ direktorės R. Žibelienės, kiek reikėtų investicijų municipaliniam būstui, turėtų paaiškėti, kai taryba patvirtins būsto nuomos tvarkos aprašą, sudės prioritetus.
„Gegužės mėnesį turėtų būti parengtas municipalinio būsto išnuomojimo tvarkos aprašas, kuriame turėtumėme labai aiškiai numatyti prioritetines grupes, konkretų nuomos terminą, kokia kaina galėtų būti už nuomą“, – BNS teigė įmonės atstovė.
Tarybai kovo pradžioje pritarus municipalinio būsto fondo įsteigimui savivaldybė nurodė, jog jis būtų skirtas trūkstamų profesijų specialistams, laikinai – ir jauniems specialistams padedant jiems įsitvirtinti mieste.
Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Vilniuje trūksta 124 švietimo įstaigų, 105 sveikatos priežiūros specialistų ir beveik 300 policijos pareigūnų.
Tuo metu Marijampolės vicemeras A. Visockas sako, jog savivaldybei gali reikėti apie 60-100 būstų: „Tai galėtų būti vienas ar keli daugiabučiai namai. Tikslios investicijų sumos šiuo metu nėra apskaičiuotos“.
Anot politiko, municipalinio būsto ypač reikia jaunoms šeimoms bei savivaldybei svarbių, tačiau trūkstamų profesijų specialistams – pavyzdžiui, mokytojams, kultūros srities darbuotojams.
„Municipalinis būstas pirmiausia būtų orientuotas į jaunų šeimų įsikūrimo skatinimą bei specialistų pritraukimą ir išlaikymą savivaldybėje“, – sakė A. Visockas.
Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius sakė matantis didelį poreikį municipaliniam būstui, jis galėtų būti skirtas dirbantiems žmonėms ar jaunoms šeimoms, kurios rinkos sąlygomis negali išsinuomoti ar įsigyti būsto.
„Vilniaus rajono savivaldybė išlieka viena sparčiausiai augančių šalyje. (...) Turime itin jauną demografinį profilį – net 37 proc. gyventojų yra 18-44 metų amžiaus. Matydami aukštas nekilnojamojo turto rinkos kainas suprantame, kad alternatyvus, savivaldybės koordinuojamas būsto modelis yra įrankis, padėsiantis jaunoms šeimoms lengviau įsitvirtinti mūsų rajone“, – BNS sakė R. Duchnevičius.
Utenos savivaldybė konkrečių tokio būsto poreikių BNS neįvardijo.
Preliminariai skaičiuoja tūkstančio būstų poreikį
Kaip rašė BNS, K. Žuromskas teigė, jog šiuo metu dėliojama koncepcija, pagal kurią nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės savo lėšomis išvystytų projektus, o savivaldybė rinkos kainomis per tam tikrą laikotarpį išsipirktų juos pagal poreikį.
Ministerija preliminariai skaičiuoja apie 1 tūkst. tokio būsto poreikį, jo plėtrai reikėtų maždaug 115 mln. eurų investicijų.
Anot ministro, didesnis poreikis municipaliniam būstui jaučiamas regionuose, tačiau įsitraukti į iniciatyvą būtų kviečiamos visos savivaldybės. Kvietimą bandomiesiems projektams tikimasi paskelbti birželį.
K. Žuromsko teigimu, municipalinis būstas galėtų būti įrengtas naujuose projektuose arba konversijos būdu, o kam jį nuomoti – spręstų pačios savivaldybės.
Tuo metu šiais metais pradėjus vystyti projektus, ministro skaičiavimu, pirmieji gyventojai galėtų įsikelti po kelių metų.
