Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 12d. 11:21

Valstybės valdomos įmonės – mažiau pelningos

Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Pristatyti naujosios serijos „Europa“ 100 ir 200 eurų banknotai

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 117 mln. eurų, kai dar 2017 m. grynasis pelnas siekė 219 mln. eurų. Mažesnis pelnas – mažesni ir įmonių įnašai į biudžetą. Tačiau VVĮ prižiūrėtojai mato gerėjantį rezultatą – jei nekreiptume dėmesio į vienkartinius įvykius, tokius kaip dujų ar elektros kainų pokyčiai, pelnai didėjo. Pirmąkart per 6 metus valstybė susiskaičiavo savivaldybių valdomas įmones – jos sudarė vidaus sandorių už 780 mln. eurų.

Valstybės įmonių skaičių norėtų mažinti iki 30

Šiuo metu yra 51 valstybės valdoma įmonė (VVĮ), palyginimui, pernai metų pabaigoje jų buvo 61-a, o dar prieš metus – 108-ios.

„Tam didelę reikšmę turėjo kelių priežiūros įmonių sujungimas ir miškų urėdijų sujungimas“, – apie VVĮ skaičiaus mažėjimą kalba Valdymo koordinavimo centro (VKC) vadovas Vidas Danielius.

Anot jo, centralizuojant ir mažinant valdymą, optimalu būtų, jei Lietuvoje veiktų tik 30 VVĮ, o jas kontroliuotų 4-6 institucijos, atstovaujančios valstybei.

„Šiai dienai vis dar turime 14 tokių institucijų, bet tai ženklus sumažėjimas nuo 23-ų, kurias turėjome prieš keletas metų“, – apžvelgia V.Danielius.

Žemės ūkio ministerija – lyderė pagal valdomas įmones, ji kontroliuoja 16 VVĮ, antroje vietoje – Susisiekimo ministerija su 12 įmonių.

„Tas vaizdas ženkliai pasikeičia, kai pradedame kalbėti apie turtą, pajamas ar dividendus. Du trečdalius sudaro įmonės, esančios po Susisiekimo ir Finansų ministerijomis“, – sako V.Danielius.

Pelnas susitraukė beveik perpus, bet didėja

Pernai VVĮ grynasis pelnas susitraukė kone per pusę. Jei 2017 m. grynasis pelnas siekė 219 mln. eurų, pernai teuždirbtas 117 mln. eurų pelnas.

Prasčiausiai pasirodė energetikai. „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis grupės“) grynasis rezultatas sumažėjo net 101,5 mln. eurų, EPSO-G grupės – mažėjo 44,9 mln. eurų. Šiuos rezultatus kiek atpirko 27,8 mln. eurų išaugęs „Lietuvos geležinkelių“ pelnas ir 22,7 mln. eurų didesnis Valstybinės miškų urėdijos pelnas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Tačiau pasak V.Danieliaus, pelnas pelnui nelygus, mat rezultatus daugiausia iškraipė vienkartiniai veiksniai. „Normalizuotas pelnas“ esą per metus paūgėjo nuo 285 mln. eurų iki 304 mln. eurų, todėl įmonės išlaikė nuoseklų augimą ir portfelio rezultatai gerėja.

„Tiek „Lietuvos energija“, tiek EPSO-G įmonių grupės rezultatai mažėjo grynai dėl apskaitinio rezultato, kuris dažnu atveju yra sąlygojamas reguliatoriaus – turėjo perkainoti turtą, taip pat dėl padidėjusių dujų ir elektros savikainų, kurių iškart neįmanoma įdėti į kainas. Ir šiuo atveju gyventojai grąžą per kitą pusę – nepadidėjusias kainas“, – paaiškina V.Danielius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vagono vidus
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vagono vidus

O „Lietuvos geležinkelių“ pelnas, anot jo, nors demonstruoja įspūdingą augimą, tačiau jis primena, kad valstybė įmonei skyrė tokio paties dydžio – 27 mln. eurų – subsidiją, kurią išėmus augimo nebebūtų. Tačiau Valstybinė miškų urėdija ženkliai viršijo valstybės nustatytą 40 mln. eurų pelną ir uždirbo 55,4 mln. eurų.

„Atrodytų įspūdingi skaičiai. Tačiau kai normalizuojame rezultatą ir atsižvelgiame į vienkartinius įvykius, matome kitokį vaizdą“, – tikina V.Danielius.

Anot jo, VVĮ normalizuotas pelnas nuo 2015-ųjų yra išaugęs 40 proc.

VKC vadovas pripažįsta, kad valstybė turi interesą gauti dividendų, o juos galima mokėti tik uždirbant grynąjį pelną, ne normalizuotąjį.

Šiemet daugiausia dividendų sunešė Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės – 88 milijonus eurų.

„Lietuvos energijai“ pagal jų finansinius duomenis buvo priskaičiuoti 58 mln. dividendų, realiai sumokėta tik 13 mln. eurų. Tas skirtumas susidarė dėl to, kad įmonių grupė iš tiesų nebuvo sukaupusi privalomojo rezervo. Ir jei pridėtume, net ir čia matytume augimą“, – sako V.Danielius.

2017 metais VVĮ priskaičiavo dividendų už 130,7 mln. eurų.

Norėtų didesnių algų vadovams – privačiose uždirba dvigubai daugiau

VVĮ prižiūrinčios VKC vadovas V.Danielius lygina, kad valstybės įmonių vadovų algos siekia tik 40-60 procentų rinkos vidurkio.

Palyginimui, didelės valstybės valdomos įmonės vadovas uždirba 80 tūkst. eurų per metus, kai privačių įmonių tarpe vadovų algos siekia apie 190 tūkst. eurų.

Algų reguliavimas privedė ir prie to, kad VVĮ vadovai įsigudrino išsimokėti didelius kintamus atlyginimus už pasiektus rezultatus.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ignitis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ignitis

„Radom ekstremalių atvejų, kai kintama atlyginimo dalis siekė 50 proc., ar net viršijo fiksuotą atlygio dalį, tai, lyginant su rinka, yra didžiulė disproporcija. Ji sąlygota dabartinio reglamentavimo. Dauguma nustato VVĮ rodiklius tokius, kad juos pasiektų, ir dauguma tą kintamą dalį suvokia kaip fiksuotą dalį ir tada dar prisideda ir metinės premijas“, – lygina V.Danielius.

Jis tikina, kad patys vadovai kreipiasi ir prašo inicijuoti dabartinės sistemos peržiūrą, nes ji nėra veiksminga ir neatspindi rinkos realijų. Dar didesni atlyginimų skirtumai tarp įmonių valdybų narių. Kai kuriose įmonėse valdybos narys gauna 20 eurų per mėnesį, kitose – 1750 eurų per mėnesį.

VKC vadovas įsitikinęs, kad VVĮ įmonių skaičius mažės toliau, jos stambės, pradės žengti į tarptautines rinkas.

Pirmąkart per 6 metus suskaičiavo savivaldybės įmones

Savivaldybės valdomų įmonių veiklos rezultatų valstybė nevertino jau šešerius metus. Paskutinė ataskaita rengta už 2012 metų rezultatus. Ministro Pirmininko patarėjas Lukas Savickas pripažįsta, kad visuomet apie tai trūko informacijos – tiek priimant sprendimus, tiek savivaldybėms užsitikrinant tinkamą grąžą.

Ką parodė nauja ataskaita?

Suskaičiuota, kad yra 250 savivaldybių valdomų įmonių visose 60 savivaldybių. Kas dešimtos įmonės teisinė forma – savivaldybės įmonė.

Savivaldybės valdomos įmonės (SVĮ) kontroliuoja maždaug 3 milijardų eurų turtą, o jų apyvarta – 953,2 mln. eurų, tai yra mažiau nei vienos „Ignitis grupės“ apyvarta.

SVĮ grynasis pelnas pernai sudarė 45,6 mln. eurų, o savivaldybėms išmokėta 16 milijonų eurų dividendų ir pelno įmokų, tai 29 proc. mažiau nei prieš metus Iš 166 pelningai veikiančių SVĮ pelnu dalinosi tik 46 įmonės.

„Iš esmės turėtume vertinti atskirų įmonių rezultatus, nes jei apibendrintai žvelgiame pagal sektorius, nėra vieno vardiklio, vienos priežasties“, – bendrų tendencijų neįžvelgė A.Jocius.

Tiek turto, tiek nuosavybės grąža nėra didelė ir siekia 2,9 procento.

Valdymo koordinavimo centro Valdysenos ir analizės skyriaus vadovas Aleksandras Jocius vertina, kad savivaldybėse dominuoja vandentvarkos ir šilumos tiekimo įmonės.

„Vis dar nedidelė dalis SVĮ moka dividendus ir pelno įmokas. Tarp savivaldybių galima išskirti Kauno m.savivaldybę – net 10 iš 11 įmonių skyrė dividendus ar pelno įmokas“, – sakė A.Jocius.

Jis pastebi, kad savivaldybių įmonės daugiausia remiasi nuosavomis lėšomis ir retai skolinasi – jų kapitalo struktūra nėra efektyvi.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės 2018 m. pasiekė 4,1 proc. kapitalo grąžą (ROE) ir skyrė dividendų ir pelno įmokų savivaldybei už 5,1 mln. eurų. Kauno m. savivaldybės įmonės sumokėjo 6 mln. eurų dividendų ir įmokų, o įmonių ROE siekė 4,5 proc.

Pernai tarp savivaldybių administracijų ir jų įmonių buvo sudaryta 780 mln. eurų vertės vidaus sandorių.

„Vien 2018 m. buvo sudaryta vidaus sandorių, kurių pilna apimtis yra bemaž 440 mln. eurų, daugiau nei pusę šios sumos sudaro Kauno miesto savivaldybės sandoriai, apie ketvirtadalį – Vilniaus miesto sav. sandoris su įmone „Grinda“, – pristatė duomenis A.Jocius.

Komentarai
Temos: 2 Ekonomika Pelnas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

07:05
00:51
01:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką