Prieš dvi savaites vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje verslininkų ir politikų sukritikuotas PVM įstatymo pataisos, Vyriausiosios mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, yra labai svarbus ginklas kovoje su šio mokesčio grobstytojais.
Susitikę su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais, VMI atstovai sakė, kad PVM grobstymas – didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tuo tarpu prievolė įmonėms domėtis verslo partneriais neva egzistuoja jau dešimtmetį, ir tai yra išaiškinęs Europos Teisingumo teismas.
„Net 69 proc. visų mokestinių ginčų kyla dėl PVM. Vien per 2014 metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvos biudžetą dėl nusikalstamos veikos nesurinkta 7 mln. litų“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Spąstai sąžiningiems verslininkams
Įstatymo pataisų reikalingumu abejojantys verslininkai mano, kad kova su nelegaliai veikiančiomis bendrovėmis neturėtų paliesti sąžiningai dirbančiųjų verslininkų bei piktinasi, kad įstatymo projekte nėra numatytas baigtinis veikų sąrašas, kuris apibrėžtų, ką reiškia įstatyme minima formuluotė „žinojo, arba turėjo žinoti“.
„Toks neapibrėžtumas bus nuolatinė grėsmė sąžiningiems verslininkams, kadangi ir teisėtai vykdydami veiklą jie bet kuriuo metu galės būti apkaltinti bendrininkavimu su įmonėmis, kurios sukčiauja, o tai atsilieps sąžiningų įmonių patikimumui. Tai būtų galima palyginti su situacija, kai vairuotojas važiuoja degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau vis tiek gali būti nubaustas dėl to, kad kelių eismo taisykles pažeidė kitas, šalia važiuojantis eismo dalyvis“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Įstatymo projekte numatoma, kad už PVM sumokėjimą bus atsakingi ne tik prekės ar paslaugos pirkėjai. Atsakingais bus laikomi ir prekės ar paslaugos pardavėjai, kurie žinojo ar privalėjo žinoti, kad už sandorį gali būti nesumokėtas PVM.
Nieko blogo nepadariusi bendrovė gali pakliūti į naujojo „solidariojo“ mokesčio pinkles, kadangi gali tekti mokėti mokesčius už partnerį, kuris turi laikinų mokumo problemų ir negali atsiskaityti su valstybe, – pažymi M.Dubnikovas.
LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad iš dabartinių įstatymo pataisų galima suprasti, jog solidari atsakomybė gali būti taikoma ir tuomet, kai bendrovė nesumoka šio mokesčio ne piktybiškai, o dėl to, kad turi laikinų ekonominių sunkumų.
„PVM nesumokėjimas gali būti ir ne sukčiavimo atvejis. Nieko blogo nepadariusi bendrovė gali pakliūti į naujojo „solidariojo“ mokesčio pinkles, kadangi gali tekti mokėti mokesčius už partnerį, kuris turi laikinų mokumo problemų ir negali atsiskaityti su valstybe. Įstatymo pataisose nėra nurodyta, kad tokia atsakomybė tenka tik tuomet, kai yra vykdoma nusikalstama veika“, – – kalbėjo M.Dubnikovas.
Stabdys investicijas?
Advokatų kontoros SORAINEN vadovaujantysis partneris Laimonas Skibarka įsitikinęs, kad tokia papildoma našta verslininkams stabdys užsienio investicijas į Lietuvą: „Pagal „Doing Bussines“ reitingą Lietuva yra 56-oje vietoje pasaulyje pagal mokestinę aplinką. Bet kokie panašūs pakeitimai tik stabdys potencialas investicijas į mūsų šalį, kadangi vykdyti veiklą Lietuvoje bendrovėms bus per daug rizikinga“.
„Doing Bussines“ reitinge Lietuva užima 17 vietą pasaulyje pagal aplinką verslui, 11 – pagal galimybę pradėti naują verslą, tačiau verslininkų manymu, tokie VMI užmojai stipriai pablogins situaciją mūsų šalyje.
„Bus neįmanoma objektyviai įvertinti, ar apmokestinamasis asmuo, kuriam taikoma solidari atsakomybė, žinojo, kad dalyvauja sandoriuose su nesąžiningu PVM mokėtoju, ir ar iš anksto žinojo, kad šis verslo partneris nesumokės PVM ar jo dalies. Tai sudarys visiškai nepagrįstas galimybes valdininkams „žinojimą“ arba „turėjimą žinoti“ nustatyti subjektyviai ir interpretuoti nepalankiai įmonių atžvilgiu“, – sakė LVK prezidentas V.Sutkus.
Turės samdyti seklius?
VMI jau išleido 8 puslapių “Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijas”, kuriose mokesčių mokėtojams siūloma ne tik siųsti laiškus, faksus, skambinti būsimų verslo partnerių nurodytais telefonais, bet ir apsilankyti įmonės buveinėje ar veiklos vietoje ir patikrinti, ar ši realiai vykdo veiklą, apžiūrėti įmonės sandėlius ir gamybines patalpas, jos turtą, suskaičiuoti, kiek įmonėje dirba žmonių, pasidomėti, ar jų pakanka, ar tinkama tų darbuotojų kvalifikacija.
Jeigu tektų nuosekliai vadovautis pateiktomis rekomendacijomis, bendrovės būtų apkrautos jų kompetenciją ir galimybes viršijančiomis funkcijomis, ir tikriausiai turėtų samdytis seklių agentūras, – sako V.Sutkus.
Raginama pasidaryti įmonės atstovo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir darbo sutarties kopijas. Tai ypač rekomenduojama tuomet, kai bendraujama su užsienio šalies kompanijos atstovu.
„Įmonės neturi jokių galimybių vykdyti tokių patikrinimų. Jeigu tektų nuosekliai vadovautis pateiktomis rekomendacijomis, bendrovės būtų apkrautos jų kompetenciją ir galimybes viršijančiomis funkcijomis, ir tikriausiai turėtų samdytis seklių agentūras. Vykti į kitą miestą ar šalį ir tikrinti verslo partnerio sandėlį, skaičiuoti darbuotojus, vertinti įmonių turtą, darbuotojų kompetenciją – specifinė ir laiko reikalaujanti veikla“, – – sakė V.Sutkus.
VMI sutinka, kad rekomendacijos turi būti koreguojamos, o į jų ruošimą būtų įtraukti ir verslininkai.
Birželio mėnesio pradžioje už Vyriausybės siūlomas įstatymo pataisas Seime balsavo 48 parlamentarai, prieš – 38 bei 8 susilaikė. Kad įsigaliotų nauja įstatymo redakcija, Seimas turės balsuoti dar kartą.
