Tokia mintis nuskambėjo Latvijos sostinėje Rygoje trečiadienį vykstančioje SEB banko organizuotojo Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje.
„Latvijoje algos praėjusiais metais augo vidutiniškai 8 proc., o Lietuvoje ir Estijoje realiosios gyventojų pajamos išaugo apie 5 proc.“, – teigė „SEB Latvija“ analitikas Edmundas Rudzitis.
Vis dėlto, pasak jo, 2014 m. Estijoje ir Latvijoje algos pasiekė ikikrizinį lygį, o Lietuvoje algos vis dar yra žemesnės negu 2008 m.
Štai Estijoje 2014 m. realusis darbo užmokestis buvo 3 proc. didesnis, negu prieš krizę užfiksuotas aukščiausias lygis, Latvijoje – 3,2 proc. didesnis, Lietuvoje – 4,2 proc. mažesnis negu 2008 m.
E.Rudzitis teigė, kad Baltijos šalyse skaičius namų ūkių, kurie artimiausiais metais planuoja taupyti, šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią lygį.
SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad Lietuvoje žmonės pradėjo kaupti pensijai privačiose fonduose gerokai anksčiau negu Latvijoje ir Estijoje.
Štai Estijoje 2014 m. realusis darbo užmokestis buvo 3 proc. didesnis, negu prieš krizę užfiksuotas aukščiausias lygis, Latvijoje – 3,2 proc. didesnis, Lietuvoje – 4,2 proc. mažesnis negu 2008 m.
Lygindama skirtumus tarp skirtingų Baltijos šalių, J.Varanauskienė teigė, kad Lietuvoje yra gaji nuomonė, kad taupyti gali ir žmonės su nedidelėmis pajamomis, o Latvijoje ir Estijoje vyrauja požiūris, kad pinigus atsidėti į šalį gali tik turtingi žmonės.
„Naujausi duomenys rodo, kad po euro įvedimo ir po to, kai į bankus atnešti litai buvo konvertuoti į eurus, jie nebuvo išimti. Tai rodo, kad tikriausiai žmonės pasitiki finansinėmis institucijomis“, – apie tai, jog euro įvedimas Lietuvoje paskatino žmones keisti litus į bendrąją Europos valiutą teigė J.Varanauskienė.
Gyventojų indėlių vertė Lietuvoje padidėjo 14,8 proc., Latvijoje ir Estijoje – apie 8 procentus.
J.Varanauskienė tikino, kad žmonės, nepaisant augančių pajamų ir ekonomikos, nėra linkę leisti pinigų, o nori juos atsidėti blogesniems laikams.
„Itin spartų indėlių vertės didėjimą Lietuvoje lėmė euro įvedimas, kai gyventojai į finansų institucijas sunešė anksčiau laikytas santaupas nacionaline valiuta, kad jos būtų pakeistos į eurus. Tokia pati tendencija buvo pastebėta prieš euro įvedimą Latvijoje ir Estijoje. Visgi, Lietuvoje indėlių vertė augo sparčiausiai“, – tikino J.Varanauskienė.
Finansų institucijose sukauptas namų ūkių finansinis turtas didėjo visose Baltijos šalyse. Gyventojų indėlių vertė Lietuvoje padidėjo 14,8 proc., Latvijoje ir Estijoje – apie 8 procentus.
„Tikimės, kad namų ūkių turtas ir toliau augs“, – konferencijos metu sakė J.Varanauskienė.
Nekilnojamojo turto rinka Estijoje ir Lietuvoje atsigauna
„Praėjusiais metais pastebėta, kad nekilnojamojo turto rinka Estijoje ir Lietuvoje pradėjo atsigauti, tačiau Latvijoje vis dar jaučiamas sąstingis“, – teigė SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Trina Messima.
„Praėjusiais metais pastebėta, kad nekilnojamojo turto rinka Estijoje ir Lietuvoje pradėjo atsigauti, tačiau Latvijoje vis dar jaučiamas sąstingis“, – teigė SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Trina Messima.
Be to, T.Messima pažymėjo, kad Latvijos namų ūkiai vis dar susiduria su problemomis, mokėdami įmokas už paskolas, paimtas prieš 2008 m. prasidėjusią ekonomikos krizę.
„Namų ūkių, kurie nėra pajėgūs mokėti paskolų (nemoka daugiau negu 90 dienų) dalis Latvijoje vis dar yra labai didelė ir 2014 m. pabaigoje siekė 8 proc.“, – teigė T.Messima.
Lietuvoje šis skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 6,5 proc., o Estijoje tik 1 proc.
„Estams patinka taupyti trumpalaikiams tikslams, tačiau jie nėra linkę to daryti ilgesnio periodo tikslams, pavyzdžiui, pensijoms“, – teigė T.Messima.



