„Ačiū Dievui, kad ne tik politika remia mūsų ekonominį gyvenimą“, – žurnalo „Valstybė“ surengtoje ekonomikos konferencijoje kalbėjo G.Nausėda, jis įvardijo kelis dalykus, dėl ko gali būti neramu prieš rinkimus.
Jo teigimu, po rinkimų gali būti prabilta apie mokesčių politikos pasikeitimus. Įvesto nekilnojamojo turto mokesčio ar kitų mokestinių pakeitimų jis nevadina mokesčių politikos permainomis. Po rinkimų vėl gali būti prisiminta progresinių mokesčių idėja, pelno mokesčio didinimo iniciatyvos.
G.Nausėda tikisi, kad nauja valdžia tęs dabartinių valdančiųjų energetinės nepriklausomybės strategiją.
„Labai tikiuosi, kad energetikos ministras spės iki Seimo rinkimų nueiti taip toli, kad procesui nebebus kelio atgalios. Nors galbūt ir dabar esame tokioje stadijoje“, – sakė ekonomistas.
Neaiški strategija ir dėl euro įvedimo. Iki euro krizės pozicija dėl įstojimo į euro zoną buvo aiškesnė, dabar skeptikų ratas euro atžvilgiu vis plečiasi.
„Šiandien dėl to nėra sutarimo, koks buvo anksčiau. Bet vienokią ar kitokią strategiją reikėtų turėti. Be abejo, būtų gerai atsakymus į šiuos klausimus turėti jau iki rinkimų ir matyti juos rinkiminių kampanijų programose“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, ideologinę kryptį mokesčiu atžvilgiu išlaikė tik liberaliosios pakraipos partijos. O, pavyzdžiui, konservatorių ideologijoje, G.Nausėda mato metamorfozę – pirmąją kadencijos pusę pasisakę prieš gyventojų pajamų mokesčio tarifo didinimą konservatoriai dabar tokiems pakeitimams simpatizuoja.
Neaišku, kaip, jei būtų valdančiojoje daugumoje, pasielgtų Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.
