„Gyventojai į banką ateina gerai įvertinę savo finansinę situaciją ir poreikius, skolinasi tikslią pinigų sumą konkretiems pirkiniams įsigyti. Kaip ir anksčiau, skolinamasi labai įvairiems poreikiams, pavyzdžiui, kelionėms, medicinos paslaugoms, bet dažniausiai gyventojai nurodo ketinantys atnaujinti būstą, pagerinti buitį ar įsigyti automobilį“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.
SEB banko statistikos analizė rodo, kad vartojimo kreditais daugiausia domisi didžiųjų miestų gyventojai. Šiemet 6 iš 10 vartojimo paskolą SEB banke ėmę gyventojai yra iš Vilniaus ir Kauno. Tokiomis paskolomis domisi 25–55 metų gyventojai. Pastaruoju metu pastebima, kad aktyviau vartojimo kreditus ima jaunesni, 25–34 amžiaus, gyventojai, o vyresnių, 45–54 metų amžiaus grupės, gyventojų finansavimo poreikiai šiek tiek mažėja.
„Tokius pokyčius pirmiausia reiktų sieti su finansinėmis galimybėmis. Vyresniųjų žmonių pajamos kur kas labiau priklauso nuo bendros darbo rinkos ir ekonominių pokyčių. Be to, vyresni žmonės laikui bėgant linkę turėti kuo mažiau įsipareigojimų. Tuo tarpu jaunesni žmonės gali greičiau ir lanksčiau prisitaikyti prie ekonominių pokyčių, keisti darbo vietą ir taip užsitikrinti pajamų stabilumą“, – sako V. Doveika.
Banko duomenimis, tiek pernai, tiek šiemet absoliuti dauguma ėmusiųjų vartojimo kreditus skolinosi litais, o vidutinis tokio kredito terminas SEB banke išlieka beveik nekintantis – 3,5 metų (ilgiausias terminas – 5 metai).
