Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas Finansų ministerijos apynasrį kredito unijoms vadina jų žlugdymu

Didžiausia kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa – paskelbta nemokia.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Didžiausia kredito unija – Vilniaus taupomoji kasa – paskelbta nemokia.
Šaltinis: 15min
0
A A

Nuo kitų metų ketinama didinti mokesčius kredito unijoms. Dabar jos į Indėlių ir investicijų draudimo fondą moka 0,2 proc. nuo visų indėlių sumos, tačiau jau 2019 metais mokės tiek pat, kiek moka bankai – 0,45 proc. Kai kurie Seimo nariai aiškina, kad griežtesnė kredito unijų priežiūra ir didesni mokesčiai yra kredito unijų žlugdymas.

Antradienį Seime Finansų ministerija pristato įstatymų paketą, kuris turėtų sugriežtinti kredito unijų priežiūrą. Pavyzdžiui, numatoma didinti kredito unijų mokestį į Indėlių ir investicijų draudimo fondą. Tą ketinama daryti palaipsniui – kitąmet mokestis nuo 0,2 proc. turėtų didėti iki 0,25 proc., 2016 m.  – 0,3 proc., 2017 m. – 0,35 proc., 2018 m. – 0,4 proc., 2019 m. – 0,45 proc.

Prielaidas indėlių augimui sudaro ir galiojančios palankios indėlių draudimo sąlygos, kurios neskatina indėlininkų vertinti rizikos, susijusios su lėšų laikymu atitinkamoje kredito unijoje.

„Spartus kai kurių kredito unijų indėlių ir turto augimas kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visas su sparčia plėtra susijusias rizikas“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Spartų kredito unijų augimą lėmė indėlių, už juos mokant aukštesnes palūkanas, augimas: „Prielaidas indėlių augimui sudaro ir galiojančios palankios indėlių draudimo sąlygos, kurios neskatina indėlininkų vertinti rizikos, susijusios su lėšų laikymu atitinkamoje kredito unijoje. Kredito unijos iš indėlininkų pritrauktus išteklius naudoja didesnės rizikos turtui finansuoti. Kredito unijų paskolų portfeliuose sparčiai auga paskolų, suteiktų asocijuotiems nariams – juridiniams asmenims, dalis. Šios paskolos laikytinos rizikingesnėmis.“

0,45 proc. nuo visos indėlių sumos mokestį šiuo metu į Indėlių ir investicijų draudimą moka bankai. Fondas išmoka draudimo įmokas bankrutavus finansų institucijai. Pernai sausį nemokiomis pripažintos dvi kredito unijos (Nacionalinė kredito unija ir kredito unija „Švyturio taupomoji kasa”), o šių metų vasarį bankroto byla iškelta dar vienai kredito unijai („Vilniaus taupomajai kasai“).

Taip pat Finansų ministerija siūlo stiprinti kredito unijų kapitalą, priežiūros institucijų galias, ketina suteikti kredito unijoms galimybę teikti daugiau finansinių paslaugų.

Griežtai apie kredito unijas kovo pradžioje pasisakė Lietuvos bankas. Specialistų teigimu, vienintelis būdas stiprinti kredito unijų veiklą yra kooperatinio banko steigimas.

„Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija. Telkimasis į kooperatinius bankus būtų naudingas visiems – tiek pačioms unijoms, tiek finansinių paslaugų vartotojams. Tik padidėjus unijų sektoriaus konkurencingumui jis turėtų galimybę tapti visaverte atsvara komerciniams bankams“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Per pastaruosius 5 metus kredito unijų sistema dirbo nuostolingai, o bendras nuostolis viršijo 100 milijonų litų. 

Lietuvos banko duomenimis, kredito unijos užima santykinai nedidelę rinkos dalį (kredito unijų turtas sudaro 2,7 procentų bankinio sektoriaus turto), tačiau pasižymi ypač sparčia veiklos plėtra. Nuo 2001 m. pradžios iki 2013 m. pradžios kredito unijų skaičius išaugo nuo 38 iki 77, kredito unijų narių skaičius – nuo 6 iki 146 tūkst., suteiktų paskolų portfelis padidėjo nuo 8,8 mln. litų iki 1 123 mln. litų, pritraukti indėliai – nuo 12,1 mln. litų iki 1 822 mln. litų, kai pajinis kapitalas augo santykinai lėčiau ir padidėjo nuo 2,5 mln. litų iki 236 mln. litų. 

Seimas kaltina kredito unijų žlugdymu

Parlamentaras liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad tokia politika kredito unijų atžvilgiu lems, kad jos per kelerius metus išnyks.

„Kredito unijos reikalingos kaip ir bankai. Dabar numarins per kelerius metus visas unijas. Kai numarinsime, kas tą funkciją atliks miesteliuose, kur nėra bankų, pašto skyrių? Kas skolins, galų gale – kas litus keis į eurus“, – sakė K.Glaveckas.

Nerimą dėl kredito unijų išnykimo išreiškė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, miestuose, kur veikia bankai, kredito unijos galbūt ir nereikalingos, tačiau mažuose miesteliuose ir kaimuose jos yra gyvybiškai svarbios.

Paklausiu tiesiau – ar ne Skandinavijos bankai paruošė įstatymų projektą, kad sužlugdytų kredito unijas kaip konkurentą ir kad užimtų visą finansų rinką? – klausė P.Gražulis.

„Kredito unijos ypač rajonuose, kaimuose įrodė gyvybingumą. Keli šaukštai deguto pagadino visą statinę. Ar būtent su tokiais pataisymais dėl įstatinio kapitalo reikalavimo, jungimosi į bankus, nenumarinsime jų? Jos puikiai atliko savo funkciją, kur vienas pajininkas pažįsta kitą, jos vykdo savo funkciją, kurios nevykdo bankai, ar nebus taip, kad ateis galas šitam finansinių paslaugų tiekėjui“, – sakė B.Vėsaitė.

Dar aštriau pasisakė „tvarkietis“ Petras Gražulis. Pasak jo, greičiausiai įstatymo projektus, griežtinančius kredito unijų priežiūrą, parengė Skandinavijos bankai.

„Paklausiu tiesiau – ar ne Skandinavijos bankai paruošė įstatymų projektą, kad sužlugdytų kredito unijas kaip konkurentą ir kad užimtų visą finansų rinką? Kredito unijos teikia kai kurias paslaugas veltui, ar nemanote, kad tos įstatymo nuostatos yra per griežtos?“ – sakė P.Gražulis.

Finansų viceministras Vytautas Galvonas, Seimo nariams pristatęs įstatymų projektą, P.Gražulį patikino, kad Skandinavijos bankai darbo grupėje dėl kredito unijų nedirbo ir pasiūlymų neteikė.

Konservatorius Seimo narys Kazys Starkevičius sakė, kad visos unijos dabar kentės dėl kelių unijų padarytų klaidų.

„Visas kredito unijas sumušim, nes kelios padarė pažeidimų. Norime nepalikti vienintelio šaltinio, kur, pavyzdžiui, ūkininkai negalėtų pasiskolinti lengviau pinigų“, – sakė K.Starkevičius.

Po pateikimo projektui pritarta, jis toliau bus svarstomas Seime.

Neleis konkuruoti su bankais

62 kredito unijas vienijančios asociacija "Lietuvos kredito unijos" (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) mano, kad naujasis Kredito unijų įstatymas yra reikalingas stiprinant šį verslo sektorių bei tikisi, kad tai bus paskutiniai drastiški reguliavimo pokyčiai. Tuo pačiu abi organizacijos griežtai prieštarauja kartu su šiomis pataisomis bandomais priimti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimais, pagal kuriuos LCKU priklausančios kredito unijos turėtų dar mažiau galimybių konkuruoti su bankais.

Šiomis pataisomis, kurios kažkodėl teikiamos kartu su naujuoju Kredito unijų įstatymu, LCKU sistemai priklausančioms unijoms bandoma sudaryti nelygiavertes konkurencijos sąlygas indėlių rinkoje. Primename, kad 62 kredito unijos, priklausančios LCKU, pagal įstatymą privalomai moka 0,25 proc. metines įmokas į LCKU Stabilizacijos fondą ir dar 0,20 proc. įmokas – į valstybei priklausantį Indėlių draudimo fondą.

Tokiu būdu LCKU sistemai priklausančios kredito unijos jau dabar moka 0,45 proc. metines įmokas nuo indėlių. Priėmus siūlomas pataisas, LCKU sistemos kredito unijos jau iš viso mokėtų 0,65 proc. dydžio metines įmokas – tuo tarpu bankai ir atskirai veikiančios kredito unijos tik 0,45 proc. privalomos įmokos į Indėlių draudimo fondą“, – teigė LCKU vadovas Fortunatas Dirginčius.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką