Siūloma nuo kitų metų kovo 1 dienos etilo alkoholiui didinti akcizą nuo 16,65 iki 18,32 eurų už 1 laipsnį alkoholio hektolitre. Dėl padidinto akcizo 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai pabrangtų apie 0,39 euro.
Liberalas Kęstutis Glaveckas suabejojo, ar, pakėlus akcizą, pavyks surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
„Padidinę akcizą negausime daugiau pajamų. Visų pirma dėl to, kad kita ranka priėmėme sprendimą, tiksliau Kaimo reikalų komitetas priėmė, kad samanę galima varyti. Lenkijoje jau statomos parduotuvės alkoholiui prekiauti lietuviams, kaip ir Latvijoje. Todėl galvokime ir apie tuos dalykus. Motyvas, kad pakėlus akcizą, žmonės mažiau gers, realybėje jis neturi prasmės“, – kalbėjo K.Glaveckas.
Seimo narys Antanas Matulas siūlė akcizus didinti net ne 10 proc., o 20 proc., tačiau parlamentarai tokiam drastiškam akcizų kėlimui nepritarė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelis Veryga tikino, kad, pastarąjį kartą padidinus akcizą, biudžeto pajamos augo. Be to, 10 proc. akcizo didinimas esąs nedidelis.
„Vartojimas sumažėjo, ir tai yra tiesiogiai susiję su akcizo didinimu. Vartojant latvišką arba lenkišką degtinę, psichozių skaičius nemažėtų. Sumažėjo ir apsinuodijimų skaičius. (…) Tai yra realus būdas papildyti biudžetą ir skirti tuos pinigus rezidentams“, – aiškino A.Veryga.
Po svarstymo projektui pritarė 73 Seimo nariai, prieš pasisakė 5, susilaikė 19 Seimo narių. Priėmimas numatytas antradienį.
Alkoholio akcizai buvo didinami ketverius metus iš eilės – paskutinį kartą jie didėjo 2017 metais. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per tą laiką vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų (vermuto, spirituoto vaisių–uogų vyno ) – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 procento.
