Pagal naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisą, be aukciono privačių žemės sklypų savininkai galės įsigyti ne didesnius nei 3 hektarų valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus, jei jie yra įsiterpę privačioje nuosavybėje. Seimui priimti tokią pataisą lieka vienas balsavimas.
Svarstymo metu Seime už balsavo 67 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 12 Seimo narių susilaikė.
Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė neigiamai pasisakė prieš pirminį siūlymą leisti įsigyti 10 ha, o sumažinus šį dydį iki 3 ha, niekas Vyriausybės vertinimo nebeklausė.
„Atkreipčiau dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pareiškė rimtų pastabų dėl to projekto, ir jei iki šiol apsiėjome su ta išimtimi įsigyti įsiterpusį sklypą iki 1 ha, tai galėjo taip ir likt“, – kalbėjo J.Razma.
Anot jo, vietose, kur žemė brangi, 3 hektarų dydis gali būti pakankamai reikšmingas.
„Valstybė, kaip reikalauja Konstitucija, turi žemę naudoti racionaliai, ir siekti iš jos maksimalios naudos“, – kalbėjo J.Razma.
Liberalas Simonas Gentvilas manė priešingai – sveikino „darnaus konsolidavimo principą“.
„Žemės reforma ir skaidymas tikrai vyko kūrybiškai, su tikrai neracionaliu išdėstymu sklypų. Tai 10 ha sklypo įsiterpusio teisė atrodo per didelė, kai vidutinis Lietuvos ūkis yra, berods, tik 9,4 hektaro. Bet 3 ha ploto įsiterpusio įsigijimas – na, yra racionalumo ir aš tikrai matau pažangą“, – sakė S.Gentvilas.
Dabar be aukciono pirkti iš valstybės dirbamą žemę galima trimis atvejais: kai pirkėjas toje žemėje turi jam priklausančius žemės ūkio veiklai naudojamus statinius, kai norimas įsigyti sklypas yra asmeninio ūkio žemė, gauta naudotis neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, ir kai į kitų savininkų žemę yra įsiterpęs tokio dydžio (iki 0,04 ha mieste - iki 1 ha kaime) valstybinės žemės plotas, kad jame neracionalu formuoti naują dirbamos žemės sklypą, rašo BNS.
