Atnaujintame valstybės biudžete yra numatyta daugiau nei 700 mln. eurų papildomų išlaidų.
Pandemija išties turi savo kainą.
Dauguma jų susijusios su papildomais pinigais sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims ir bus skirtos kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis.
Tai didins valstybės skolą iki daugiau nei 52 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų valdžios sektoriaus deficitą – iki 8,4 procento BVP.
„Pandemija išties turi savo kainą“, – pristatydama įstatymų projektus, sakė finansų ministrė.
Valstybės biudžete numatyta ir kitų papildomų išlaidų, pavyzdžiui, nuo liepos 1 dienos Lietuvoje bus įvesta 28,63 euro išmoka skurdžiausiai gyvenantiems pensininkams ir neįgaliesiems, atsiras laikina Pridėtinės vertės mokesčio lengvata nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiam verslui.
Daugiau apie tai galite skaityti čia ir čia.
-
Seime – atnaujintas 2021-ųjų valstybės biudžetas: 6 dalykai, svarbūs jūsų piniginėms
-
S.Skvernelis valstybės skolos augimą vadina nepadoriu, finansų ministrė ragina jį pasižiūrėti į veidrodį
-
G.Skaistė abejoja, ar siūlymas didinti NPD galėtų būti svarstomas su biudžetu
-
Premjerė gelia S.Skverneliui: nežinau, kaip jis būtų pavadinęs savo siūlytą biudžetą
Gąsdina deficitas
Klausimų dėl augančio deficito G.Skaistė sulaukė netgi iš politinių sąjungininkų.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir ekonominio augimo metais deficitas išlieka gana reikšmingas, vienas didžiausių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Ar nematote ekonomikos perkaitimo rizikos?“ – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ministrė atsakė, kad šiuo metu specialistai prognozuoja 1,8 proc. infliacijos augimą, tačiau taip pat vertina riziką, jog kainų augimas gali būti dar spartesnis.
„Bet kokiu atveju infliacijos lygis neturėtų būti labai žymus ir artimiausiais metais neturėtų viršyti 2 proc. lygio, kuris laikomas vis dar tvariu“, – tvirtino G.Skaistė.
Pasak jos, nepaisant to, kad daugelis galvoja, jog visos biudžeto pajamas viršijančios išlaidos, kitaip tariant, deficitas, yra skirtos pandemijos valdymui, taip nėra.
Anot ministrės, 5 proc. prognozuojamo deficito yra susiję su ankstesnės Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės įsipareigojimais didinant algas viešajame sektoriuje, pensijas ir kitas išlaidas.
„Didelė dalis biudžeto deficito yra ilgalaikiais finansavimo šaltiniais nepagrįsti įsipareigojimai“, – sakė konservatorių ministrė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad Lietuvos ekonomika viena pirmųjų iš ES grįžo į augimo vėžes, net nepasibaigus karantinui. Be to, klesti pramonė ir eksportas, atlyginimai Lietuvoje pernai vidutiniškai augo dešimtadaliu.
„Ir jūs dar didinate fiskalinį deficitą, – apgailestavo buvęs premjeras. – Ar nebuvo galima priimti sprendimo, kad visos viršplaninės biudžeto pajamos būtų nukreiptos kovai su pandemija?“
G.Skaistė pabrėžė, kad dalis viršplaninių biudžeto pajamų keliauja į savivaldybių iždus.
Be to, pasak jos, iš pirmojo šių metų ketvirčio biudžeto pajamų surinkimo daryti ilgalaikes išvadas nėra teisinga, nes jos augo dėl vienkartinių įmokų, susijusių su atskirų įmonių mokėtinu pelno mokesčiu.
„Tam, kad darytume ilgalaikes išvadas dėl ilgalaikių tendencijų, reikėtų šiek tiek palaukti“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, Vyriausybė kiek įmanoma kruopščiau skaičiavo išlaidas kovai su pandemija, dalis paramos priemonių buvo siaurinama, kad pasiektų verslą ir gyventojus, kurie išties nukentėjo labiausiai.
„Skolinasi daugiau nei turi fantazijos“
Parlamentaras Artūras Skardžius perspėjo, kad valstybės skolos kupra šiemet perkops 50 proc. BVP.
„Pinigų skolinamasi daugiau nei Vyriausybė turi fantazijos juos įdarbinti į ekonomikos augimą“, – teigė Seimo narys.
G.Skaistė pabrėžė, kad valstybės skola dar prie ankstesnės Vyriausybės pernai augo 11,4 proc. punkto, o šiemet augs 5 proc. punktais.
Pasak jos, šiuo metu nukirpti su pandemija nesusijusias išlaidas, šiemet sudarančias 5 proc. valdžios sektoriaus deficito, būtų „tiesiog neįmanoma“.
„Man atrodo, kad mūsų pareiga yra suvaldyti skolos augimą vidutiniu laikotarpiu“, – sakė finansų ministrė.
Konservatorius Edmundas Pupinis klausė, ar skolintis Lietuvai žiūrint į ateitį yra palanku, kai šias skolas refinansuojančių paskolų palūkanos gali būti didesnės.
„Ilguoju laikotarpiu numatyti, kaip vystysis skolos kaina, yra sudėtinga, bet vidutiniu laikotarpiu ji išlieka žemame lygyje iki 0,2 proc. palūkanų“, – tvirtino G.Skaistė.
Pasak jos, ilguoju laikotarpiu centriniai bankai gali nustatyti didesnes palūkanų normas, todėl valstybės skolos aptarnavimo kaštai gali išaugti.
Anot ministrės, todėl svarbu stabilizuoti skolos augimą būtent vidutiniu laikotarpiu.
Pateikus biudžetą Seimui, dabar jis bus svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, dar vėliau grįš į Vyriausybę patikslinimui, o paskui bus dar kartą svarstomas ir galiausiai priimamas parlamente.
