Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Civilinio kodekso pataisas: už balsavo 72, prieš – 6, o susilaikė 23 Seimo nariai.
Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė aiškino, kad yra svarbu išgryninti tuos atvejus, kai apskundžiamas nugalėtojo išaiškinimas.
„Didelių verčių konkursuose nepagrįstas skundaliojimasis iš tikrųjų sukelia labai daug problemų tuos projektus įgyvendinant, ypač po to, kai nugalėtojas yra išaiškintas“, – teigė ji.
Teikiant ieškinius dėl mažos vertės pirkimų, žyminis mokestis sieks 300-350 eurų, dėl supaprastintų pirkimų – 1-2 tūkst. eurų o dėl tarptautinių – 3-5 tūkst. eurų. Mokesčio dydis priklausys nuo to, kada pateiktas ieškinys – po ar prieš perkančiosios organizacijos pranešimą apie jos sprendimą nustatyti laimėtoją.
Žyminis mokestis bus imamas už kiekvieną ieškinį – pradinį, priešieškinį, pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo, pareiškimą jau pradėtoje byloje,ar ypatingosios teisenos bylose.
Įvesti žyminį mokestį pasiūlęs Seimo Audito komitetas anksčiau yra teigęs, kad dabartinė tvarka sudaro sąlygas konkursus pralaimėjusioms įmonėms piktnaudžiauti ir reikšti nepagrįstus skundus.
Per pirminius svarstymus buvo siūloma skundžiantiems pralaimėtus konkursų rezultatus nustatyti 2 proc. sandorio dydžio mokestį.
Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimas parodė, kad 2015 metais teismuose buvo 320 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, – 148 ieškiniai buvo atmesti, 28 bylos nutrauktos, 16 ieškinių palikti nenagrinėti, 10 – grąžinti ieškovams ir tik 68 ieškiniai buvo patenkinti.
