Vyriausybė dėl to yra parengusi specialų įstatymo projektą.
Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus duomenimis, į renginius, turėjusius vykti nuo kovo 13 dienos iki birželio 30 dienos, bet atšauktus dėl koronaviruso pandemijos, Lietuvoje parduota apie 300 tūkst. bilietų.
Politikai tikisi, kad pasiūlytas mechanizmas padės renginių organizatoriams išvengti didelių nuostolių ir bankrotų, o vartotojai tokiu būdu nepraras pinigų už bilietus.
Pagal projektą, kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto susibūrimų draudimo, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo gali nustatyti kitą renginio datą. Renginys negali vykti vėliau nei po 12 mėnesių nuo karantino panaikinimo.
Tokiu atveju paslaugų teikėjas neturėtų teisės iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių.
Jeigu vartotojo netenkina naujas pasiūlymas, jis privalo per 30 dienų apie tai pranešti paslaugos tiekėjui.
Projektas taip pat numato, kad už neįvykusį renginį gali būti kompensuojama suteikiant kuponą, kurio vertė – ne mažesnė nei pirkto bilieto kaina.
Jeigu vartotojo netenkina nei nauja renginio data, nei kuponas, paslaugų teikėjas privalo grąžinti jam už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos.
Jeigu nauja renginio data nepasiūloma, pinigai už bilietus turi būti grąžinti per pusantro mėnesio (44 dienas) nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo.
Šis įstatymo projektas galiotų sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių paslaugų teikėjams, kai bilietai į juos buvo parduoti iki šių metų kovo 15 dienos ir renginio data pateko į karantino laikotarpį arba renginys turėtų vykti per tris mėnesius nuo susibūrimų draudimo panaikinimo.
Kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbus visuotinį karantiną uždrausti visi masiniai renginiai ir susibūrimai. Pagal naujausią Vyriausybės sprendimą, karantinas pratęstas iki gegužės 11 dienos, tačiau neatmetama galimybė jį dar tęsti.
