Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 14d. 06:02

Seime ruošiama dovana darbdaviams: ketvirtadalis atlyginimo „natūra“ ir be mokesčių

Pinigai 15min tema
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Laidotuvėms ar vestuvėms, būsto paskoloms ar vaistams, sportui ar teatrui – Seime svarstomas įstatymas leistų darbdaviams ketvirtadalį atlyginimo be mokesčių skirti kone bet kokiai darbuotojų norimai veiklai. Dar daugiau, „socialinėmis iniciatyvomis“ pasižyminti bendrovė sėkmingiau dalyvautų viešuosiuose pirkimuose, nes už tai gautų papildomų balų. Net ministerijos nesutaria dėl tokio projekto: vieniem tinka, kiti įžvelgia būsimus piktnaudžiavimus ir „atlyginimus natūra“.

Prieštaringai vertinamą naują Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą įregistravo liberalas Jonas Varkalys kartu su liberalais Ričardu Juška, Juozu Baubliu, Jonu Liesiu, ir „tvarkiečiais“ Kęstučiu Bartkevičiumi ir Algimantu Dumbrava.

Ką Seimo nariai siūlo: darbuotojai iš darbdavio galėtų gauti įvairiausių naudų – kol jos neviršytų ketvirtadalio atlyginimo, būtų neapmokestinamos, o įmonei leistų mažinti apmokestinamąjį pelną.

Naudų sąrašas toks platus, kad padengia kone bet kokią galimą naudą, teikiamą „natūra“: ir sveikatos paslaugos, vaistai, optikos prietaisai, sporto paslaugos, poilsio paslaugos ar stovyklos, maitinimas, kultūros ugdymas, finansinė parama ar stipendijos šeimos nariams, gerovės tobulinimas, gyvybės draudimas ar pensijų kaupimas, laidojimo, vestuvių paslaugos, auklės finansavimas ar materialinė pagalba atsitikus nelaimingam atsitikimui.

Dar daugiau, šitaip pinigus naudojančios įmonės, siūloma, turėtų gauti papildomų balų viešuosiuose pirkimuose – kuo didesnė pinigų be mokesčių suma, tuo daugiau balų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jonas Varkalys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jonas Varkalys

Pagal pasiūlytą formuluotę, kuo didesnė „iniciatyvoms“ skiriama pinigų suma – tuo didesnis balas konkursuose.

„Prekių, paslaugų ir darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant tiekėjo įgyvendintų socialinių iniciatyvų pagal Lietuvos Respublikos darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą piniginę vertę“ , – taip skamba siūloma redakcija.

Pirmą etapą toks projektas jau įveikęs – Seime pateiktas ir svarstomas.

Finansų ministras Vilius Šapoka įspėja, kad toks sąrašas leistų darbdaviams išmokėti dalį atlyginimo natūra, o biudžetas dėl to netektų 150 mln. eurų per metus.

Vida Press nuotr./Dovana
Vida Press nuotr./Dovana

Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius pasisako už darbdavių socialines iniciatyvas, tačiau nepritartų, kad tai turėtų poveikį viešiesiems pirkimams.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė nežino, juoktis ar rimtai vertinti – tokį siūlymą vadina kišimusi į valstybės kišenę ir jam nepritaria, tik dalis iniciatyvų gali būti naudingos.

J.Varkalys: darbuotojai vargiai susiorganizuos bilietus į operą

Įstatymo autorius J.Varkalys įsitikinęs, kad siūlymas spręstų demografines problemas, didintų darbuotojų lojalumą ir kurtų didelę vertę, mat pavieniai darbuotojai „vargiai patys susiorganizuos“ sporto klubo abonentą ar bilietus į operą.

Aiškinamajame rašte dėstoma, kad „prisiimdamos socialinę atsakomybę įmonės gali gerokai prisidėti siekiant ES sutarties tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika“. Anot autorių, darbdaviai yra pasyvūs skatindami darbuotojus ir jų šeimas, o to priežastimi nurodoma papildoma mokestinė našta, todėl juos reikia skatinti mokesčių lengvatomis.

„Scanpix“ nuotr./Bilietai į „The Rolling Stones“ koncertą
„Scanpix“ nuotr./Bilietai į „The Rolling Stones“ koncertą

„Šita idėja sklando jau turbūt daugiau nei 10 metų. Dar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmtakas Bronislovas Lubys kėlė tokias iniciatyvas. Aš pats savo laiku buvau LPK nariu, tai dabar atėjau dirbti į Seimą, tą dalyką prisiminiau. Esmė yra tokia – daugelis įmonių turbūt nori turėti gerus specialistus ir juos išlaikyti, ruošti juos perkvalifikavimui, kvalifikuoti, leisti juos ar jų vaikus studijuoti aukštosiose mokyklose teikiant tam tikrą paramą“, – sako J.Varkalys.

Jis beda pirštu į demografinę duobę – gimstamumą esą galima didinti, jei įmonės darbuotojams laisviau skirtų kažkiek pinigų gimus vaikui ar vestuvių proga, taip pat laidotuvėms ir kitoms reikmėms.

„Dabar fizinių asmenų gautos pajamos dažniausiai apmokestinamos, o darbdaviai nėra skatinami tokių iniciatyvų reikšti, nes negauna jokių mokesčių lengvatų. Galima sakyti, o kokia čia nauda – galima didesnius atlyginimus žmonėms išmokėti ir jis pats ką nori, tą su pinigais ir padarys.

123RF.com nuotr./Sporto salėje
123RF.com nuotr./Sporto salėje

Deja, ne visuomet tie dalykai susibalansuoja ir aš paprastą pavyzdį pasakysiu. Sakykime, kolektyvinės žmogaus sveikatos priemonės, ar tai sporto salės nuoma, ar kolektyviniai renginiai, duoda žmogui tam tikrą pradžią. Jei tai būtų dažnai ir reguliariai daroma įmonės sąskaita, bent jau pradžioje, iš tikrųjų galėtų gerėti žmonių fizinė sveikata“, – įsitikinęs J.Varkalys.

Taip pat, anot jo, ir su kitomis paslaugomis, tokiomis kaip koncertai ar kiti kultūros renginiai.

„Lygiai tas pats yra su menais – žmogus iš atlyginimo vargiai nueis į operetę, į operą į kokį geresnį koncertą. Bet kai žmogui yra nuperkamas bilietas, jis gauna tokią galimybę ir paskui, po kiek laiko pats savaime pradeda kurti tą kultūrinę aplinką ir save po truputėlį lavinti“, – sako J.Varkalys.

V.Šapoka: darbuotojai prarastų dalį socialinių garantijų

Finansų ministras nebuvo sužavėtas tokia nauja idėja. Anot jo, ir šiuo metu veikia patrauklių lengvatų, o naujos tiesiog skatintų įmones atlyginimą išmokėti „natūra“.

„Priėmus siūlomus projektus ir žymiai išplėtus neapmokestinamų pajamų natūra sąrašą, didelė tikimybė, kad darbdaviai sumažintų darbuotojams mokamus atlyginimus pinigine išraiška, o dalį darbo užmokesčio mokėtų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamomis natūrinėmis išmokomis. Tokiu atveju GPM ir socialinio draudimo įmokų netekimai galėtų siekti apie 150 mln. eurų per metus. Be to, dirbantieji prarastų dalį socialinių garantijų“, – įspėja V.Šapoka.

Anot jo, Vyriausybė šiuo metu derina savo išvadas apie tokį projektą.

V.Šapoka esamą mokestinį reguliavimą vadina „palankiu ir tinkamai subalansuotu darbuotojų lojalumo skatinimui“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilius Šapoka

Nors paprastai darbuotojų iš darbdavio gautos pajamos bet kokia forma yra apmokestinamos, jau dabar yra įvairių išimčių: darbdavys be mokesčių gali sumokėti už gydymo paslaugas, mokymus, neapmokestinamos dovanos iki 200 eurų, taip pat gyvybės draudimo ar pensijų įmokos į fondus, papildomo sveikatos draudimo įmokos iki 25 proc. darbo užmokesčio.

Veikia ir pelno mokesčio lengvatos: įmonės jau dabar gali iš pelno išskaičiuoti darbuotojams suteiktas naudas, jei jos apmokestinamos GPM, ar joms taikomos išimtys.

Tačiau J.Varkalys nesutinka.

„Žinau aš tą nuogąstavimą, labai jie dėl to nuogąstauja jau daugelį metų. Tam tikri praradimai iš pradžių biudžete būtų, bet jie ilgajame laikotarpyje atsipirktų. Mes gi šnekame apie žmones ilguoju laikotarpiu – norime juos turėti sveikus, kultūringus, gyvybingus, darbingus, šnekame apie tai“, – sako J.Varkalys.

Jis įsitikinęs, kad nuo piktnaudžiavimo saugotų saugiklis – 25 proc. atlyginimo riba.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Operos ir baleto teatro salė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Operos ir baleto teatro salė

„Tų saugiklių svarstymo metu bus galima papildyti ir daugiau pridėti. Aš suprantu Finansų ministerijos nuogąstavimus – būtų tam tikrų praradimų šiandien. Bet mes turime žiūrėti į ilgesnį laikotarpį.

Jis svarsto, kad lengvatos padidintų darbuotojų lojalumą darbdaviams, didintų gimstamumą ir spręstų demografines problemas, skatintų sveiką gyvenimo būdą.

V.Sinkevičius: socialinės iniciatyvos reikalingos

Kitokios nuomonės nei Finansų ministerija laikosi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

„EIM pasisako už darbdavių socialines iniciatyvas bei siūlo išplėsti neapmokestinamųjų pajamų, gaunamų natūra, lauką. Pavyzdžiui, neapmokestinamoms pajamoms natūra priskirti transporto išlaidas darbuotojų vykimui į darbą ir iš jo bei darbuotojų maitinimui. Tai būtų paskata regionų darbdaviams įdarbinti žmones, gyvenančius mažesnėse gyvenvietėse, kur sudėtinga susirasti darbą bei nėra viešojo transporto. Tokia praktika, kai darbdavys apmoka atvykimą iki darbo vietos ir maitinimą pasaulyje, yra populiari, kol kas dėl didelio apmokestinimo ne itin plačiai, bet ji taikoma ir Lietuvoje“, – sako V.Sinkevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Virginijus Sinkevičius

Tačiau ministerija nepritaria siūlymui keisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.

„Darbdavio taikomos socialinės iniciatyvos nebūtinai bus susijusios su perkamomis prekėmis, darbais ar paslaugomis. Todėl toks pasiūlymas nesuderinamas su Viešųjų pirkimo įstatymo bei direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatomis, kurios reikalauja ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą sieti su pirkimo objektu“, – teigiama komentare.

R.Skyrienė: jei tikslas pasipinigauti, keiskime esamus įstatymus

„Investuotojų forumo“ vadovė šiuo klausimu griežta – rinka neturėtų būti iškraipoma nepagrįstomis lengvatomis ar privilegijomis, tačiau dalis iniciatyvų, kaip lengvatos transportui ir maitinimui, galėtų pasiteisinti. „Investuotojų forumas“ Seimui išsiuntė savo pastabas dėl tokių projektų.

„Mes vertiname neigiamai. Aš sutinku, kad kai ką valstybė gali paskatinti, padėti, tarkime, dabar sunku pritraukti darbuotojų regionuose ir labai daug įmonių juos vežioja. Tarkime, jei leistų nurašyti išlaidas transportui neapmokestinant. Galbūt kai kur jau tiek išlepinti mūsų IT programuotojai, kad pas juos guli bananai, bandelės visą dieną ir jie ten jas valgo, o įmonei nebeužtenka reprezentacinių lėšų tam, gal galima nurašyti kažkokią dalį maistui. Bet jau su laidotuvėmis, vestuvėmis – man to atrodo tikrai per daug“, – sako R.Skyrienė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Skyrienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rūta Skyrienė

Ji vadina tokią praktiką lindimu į valstybės kišenę.

„Mes nesakome, kad nereikia visiškai. Bet jau reikia truputį pagalvoti, kur yra riba. Dar vienas dalykas – tam nereikalingas naujas įstatymas. Tai perteklinis įstatymas, jo nereikia. Juk tikslas yra pasipinigauti. Tai ir taisykime esamą mokesčių įstatymą, lyg mes jų per mažai turime. Jau ir taip sunku susigaudyti, kiek yra tų įstatymų“, – sako R.Skyrienė.

Seimui adresuotame rašte akcentuojama, kad socialinių iniciatyvų rūšių sąrašas yra per platus, kai kurios rūšys kelia rimtų abejonių, o saugiklių, kad įvairios natūra teikiamos paslaugos nevirstų atlyginimu, trūksta.

Asociaciją stebina ir noras „reglamentuoti socialinę atsakomybę“.

„Socialinės atsakomybės sąvoka įstatyme susiaurinama iki socialinių iniciatyvų, kurių naudos gavėjai yra tik darbuotojai ir jų šeimos nariai, jos nesusietos su verslo veikla. Šiuolaikinis socialinės atsakomybės suvokimas siejamas su verslo inovacijomis, verslo tvarumu ir neapsiriboja paslaugų teikimu darbuotojams“, – rašoma asociacijos rašte.

J.Varkalys nemano, kad taptų masiniu reiškiniu

Įstatymo autorius J.Varkalys nemano, kad įstatymas atvertų kokių spragų piktnaudžiavimui viešuosiuose pirkimuose ar mokant atlyginimus darbuotojams. Aiškinamajame rašte nurodomi tik teigiamas poveikis.

„Tikrai nereikėtų baimintis. Nes dabar įmonės neuždirba tokių didelių pelnų. Gal net nedaug bus tokių įmonių, kurios galės skirti lėšų socialinėms iniciatyvoms. Pagal viešuosius pirkimus visada lemia kokybės ir kainos santykis, socialinės iniciatyvos ar kiti dalykėliai yra vertinami ir sudaro pozityvią nuomonę“, – J.Varkalys sako, kad viešuosiuose pirkimuose poveikis būtų nedidelis.

Asmeninio archyvo nuotr./Jonas Varkalys
Asmeninio archyvo nuotr./Jonas Varkalys

Jis aiškina, kad įstatymas dar bus svarstomas komitetuose, ir viliasi, kad Finansų ministerija „paskaičiuos gaunamą naudą“.

„Toliau bus matyti, kaip sugebėsime argumentuoti, kad tai reikalinga, ir kaip sugebės Finansų ministerija šioje vietoje sužaisti didžiausią žaidimą – kaip sugebės įsigilinti ir paskaičiuoti, kokią naudą galėtų gauti iš to įstatymo per socialinius dalykus, per sveikatos apsaugą, per švietimą ir kitus reikalus“, – apibendrina parlamentaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką