Ekonomikos komitetas yra pagrindinis šiuo klausimu. Trečiadienį Vyriausybės parengtam nutarimo projektui pritarė papildomas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Kai kurie Seimo nariai komitete priekaištavo dėl skubos, su kuria prašoma apsispręsti dėl tokio masto garantijos.
„Kai pinigų gavimui reikia dar už trejų ar penkerių metų, Seimui dėl to paliktos trys savaitės. Tai yra Seimo narių prievartavimas. Ir jeigu jūs, valstybės tarnautojai ir valstybinės monopolinės įmonės pareigūnai manote, kad taip galite elgtis su Seimu, tai supraskite, kad atskirais atvejais galite susilaukti ir atvirkštinio efekto“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Jis taip pat pasigedo išsamios ilgalaikio dujų poreikio analizės bei vertinimo dėl bankų skolinimo perspektyvų artimiausiems penkeriems metams.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žadėjo pateikti daugiau detalių, tačiau uždarame posėdyje.
„Visos detalės yra ant stalo, bet jas norėtume pristatyti uždarame formate. Tiek, kiek galėjome viešai, pasakėme, tai yra, iki 1 proc. palūkanų norma“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Kalbėdamas apie skubą ministras teigė, sprendimai Seimui teikiami tik po to, kai jie rugsėjį buvo suderinti su Europos Komisija ir kai juos patvirtino „Klaipėdos nafta“, Vyriausybė, Finansų ministerija bei Šiaurės investicijų bankas.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Virgilijus Poderys abejoja, ar būtina priimti sprendimus dabar, jei tai galima padaryti 2022 metais.
„Jeigu sutartis su norvegais („Hoegh LNG“ – BNS) mums leidžia galutinį sprendimą priimti 2022 metų pabaigoje, kodėl mes tą darome 2018-2019 metais? Čia mano pagrindinis klausimas ir abejonė“, – klausė V.Poderys.
Jis kartu perspėjo atsargiai vertinti ilgalaikes prognozes, nes jos gali keistis.
„Aš absoliučiai įsitikinęs ir mano patirtis tą rodo, kad numatyti aštuonerius metus į priekį, kas bus, yra neįmanoma. (...) Remtis, kad „Poyry“ pasakė, kas bus 2025 metais ir dabar pradėkite tą daryti ir užsirakinkime ilgalaikiuose kontraktuose – pagal mane yra klaida“, – sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V.Poderys.
„Klaipėdos nafta“ ketina skolintis iki 135,5 mln. eurų, kad galėtų iki 2044 metų paskirstyti iki 2024 metų galiojančios laivo-saugyklos nuomos sutarties su „Hoegh LNG“ kaštus. Jie nuo 2020 metų mažėtų 45 proc. nuo 62 mln. iki 36 mln. eurų, vadinamoji saugumo dedamoji – apie 39 proc., o vidutinė galutinė dujų kaina vartotojams – apie 4 proc.
Dar iki maždaug 160 mln. eurų planuojama skolintis įsigyti „Independence“ arba kitą tokį laivą.
Vyriausybė kartu ieško ir būdų, kaip sumažinti bendrovės „Ignitis“ importuojamų SGD, būtinų palaikyti jo veiklą, kainą. Šias dujas įmonė perka iš Norvegijos „Equinor“, o sutartis galioja iki 2024 metų.
