Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nusišnekėjo teigdamas, kad Lietuva darbo rinkoje jau šiemet pajėgs konkuruoti su Vakarų valstybėmis

Raimondas Kuodis ir Remigijus Žemaitaitis
BFL nuotr. / Raimondas Kuodis ir Remigijus Žemaitaitis
Šaltinis: „Žinių radijas“
0
A A

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Žinių radijui“ teigė, kad 80 proc. jo giminės dirba Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje. Tačiau politikas patikino, kad jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuva visiems emigrantams galės pasiūlyti konkurencingas sąlygas grįžti.

Tokias prognozes ekonomistas Raimondas Kuodis vadina realybės neatitinkančiomis viltimis ir teigia, kad politikai patys nesuvokia, kokią žalą Lietuvos ekonomikai daro išvykstantys darbingo amžiaus piliečiai.

Optimistinė prognozė

Nors per šventes į Lietuvą grįžo dalis užsienyje gyvenančių ir dirbančių tautiečių, tik mažuma jų tėvynėje liks ilgesniam laikui. Nepanašu, jog prieš gerą dešimtmetį įsisukęs emigracijos ratas galėtų būti greitai sustabdytas.

Pasak R.Žemaitaičio pastaraisiais metais didžiule problema tapo kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas. „Blogai yra tai, kad per paskutinius keletą metų Lietuvą palieka aukšto lygio specialistai dirbantys informacinių technologijų, medicinos srityse. Šis darbas užsienio valstybėse yra žymiai geriau apmokamas. Šių žmonių emigraciją sustabdyti sunkiausia. Turime kurti mokslo slėnius ne tik tam, kad išlaikytume savo, bet ir tam, kad pritrauktume kitų valstybių specialistus“, – „Žinių radijui“ sakė politikas.

Viena didžiausių Lietuvos bėdų ekonomistas įvardino uždarą ciklą – daug darbo reikalaujančią gamybą ir prastas prekybos sąlygas.

Pasak jo, pagrindinė emigracijos priežastis – prasta ekonominė situacija. Komiteto vadovas neslėpė, jog didelė jo šeimos dalis duoną pelnosi užsienyje. „Emigracija neaplenkė ir mano šeimos. Ko gero 80 proc. mano giminės dirba Anglijoje, Airijoje, dabar Vokietijoje. Kai klausiu, ar grįžtumėte, man sako, jei duodi tą patį darbo užmokestį ir tuos pačius mokesčius, mes be jokios baimės sugrįšime. Tą patį galiu pasakyti iš savo patirties. Teko darbuotis Europos Parlamente Briuselyje. Ten mėnesinis mokestis už butą yra apie 100 eurų, o atlyginimas siekia 3000 eurų. Šiai dienai Lietuvoje priešinga situacija. Buto išlaikymas suryja didžiąją dalį žmonių pajamų. Žmogus sužlugdomas psichologiškai, nes kiekvieną dieną su baime laukia, kokia ateis sąskaita“, – teigė parlamentaras.

Paklaustas, kada Lietuva bus pajėgi konkuruoti dėl savo piliečių ir pabandyti juos susigrąžinti R.Žemaitaitis teigė, jog tai gali įvykti jau šiais metais. „Aš esu įsitikinęs ir jau prieš trejus metus sakiau, kad 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje mes turėtume tapti labai stipria ir konkurencinga valstybe“, – sakė jis.

Užburtas ratas

Ekonomisto R.Kuodžio nuomone, tokia prognozė prasilenkia su realybe. „Tai daugiau viltis nei realus scenarijus. Mes esame dar labai toli nuo vakarų šalių pagal pragyvenimo lygį. Mūsų atlyginimai kelis kartus atsilieka nuo vakarietiškų. Kita vertus mūsų išlaidos pragyvenimui yra nežmoniškai didelės. Ypač tokiose srityse, kur mes patys esame savo laimės kalviai. Pavyzdžiui, energetiniame sektoriuje. Ten turim labai didelių problemų, kurias valdžia daug metų ignoravo“, – „Žinių radijui“ sakė jis.

Viena didžiausių Lietuvos bėdų ekonomistas įvardijo uždarą ciklą – daug darbo reikalaujančią gamybą ir prastas prekybos sąlygas. „Dabar daug diskutuojama apie darbo našumą. Neva tas pats žmogus Lietuvoje uždirba nedaug, tačiau išvykęs į užsienį už tą patį darbą gauna žymiai didesnį atlyginimą. Kai kuriems ekonomistas tai atrodo kaip kažkokia didelė mįslė. Pradedama kalbėti, jog tai vyksta dėl darbuotojų išnaudojimo. To visai atmesi negalima, tačiau esminė priežastis – mažas mūsų ekonomikos efektyvumas. Skiriasi darbo organizavimas, mūsų ekonomika neoptimizuota, be to mes turime blogas prekybos sąlygas. Lietuvoje nėra daug „brendinių“ prekių. Todėl mes turim daug dirbti, kad kažką pagamintume, bet galutinį produktą priversti parduoti pigiai, palyginus su tuo, ką mes patys perkame iš Vakarų“, – teigė pašnekovas.

Pargins ir klimato kaita

R.Kuodis tikino, jog emigracijos klausimo nereiktų suvesti tik į pinigus. Pasak jo, tai ir bendro valstybės moralinio klimato klausimas, kurį spręsti reikėjo jau seniai. „Apie emigracijos problemą politikai turėjo galvoti prieš gerą dešimtį metų. Jau tuo metu kėliau klausimą, kad žmonės išvyksta ne tik dėl blogų materialinių sąlygų, bet ir dėl to, jog šalyje per daug neteisingumo ir korupcijos.

R.Kuodis tikino, jog emigracijos klausimo nereiktų suvesti tik į pinigus. Pasak jo, tai ir bendro valstybės moralinio klimato klausimas, kurį spręsti reikėjo jau seniai.

Žmonės, kurie nenori su tuo taikstytis, tiesiog išvyksta į vakarus, kur moralinis klimatas yra visai kitoks. Demografija ir emigracija yra labai inertiški dalykai, todėl įsibėgėjusį smagratį sunku greitai sustabdyti. Žmonės adaptuojasi užsienyje, susikuria socialiniai tinklai. Iš grįžtančių emigrantų, studentų girdžiu didelį nerimą keliantį dalyką – grįžimas į Lietuvą žmogui prilipdo nevykėlio etiketę. Tu grįžti į Lietuvą, nes neužsikabinai vakaruose, kur gyvenimas yra gražus, didelė kultūrinė įvairovė ir kiti dalykai“, – sakė ekonomistas.

R.Kuodis prognozavo, jog emigracijos klausimą spręsti galėtų padėti visai netikėtos aplinkybės – tokios kaip klimato kaita. „Į Lietuvą žmones gali parginti visiškai keisti įvykiai. Kad ir klimato kaita. Manoma, jog kelis dešimtmečius Lietuva bus užuovėja nuo tokių klimato pokyčių. Pasaulyje mes jau matome karščio bangas ir panašius dalykus, kurie skina gyvybes tūkstančiais. Bet toks emigrantų grįžimas tikrai nepriklausys nuo politikų valios“, – teigė jis.

Ekonomisto manymu Lietuvos politikai užsiima smulkmenomis, tačiau jau seniai nesugeba pamatyti bendro vaizdo. „Mūsų politikai daug suko galvas, kaip palengvinti verslo sąlygas, kad įmonė galėtų atsirasti ne per savaitę, o per dieną, įstatinis kapitalas būtų ne tūkstantis, o litas. Tai yra tokios smulkmenos. Jūs paklauskit verslininkų, kas yra svarbiausias dalykas versle? Beveik visi atsakys – paklausa. Jeigu nėra paklausos, tai kad ir kokios būtų geros sąlygos, verslo nebus. Kas investuos į šalį, kurios demografinės tendencijos yra tokios kraupios? Daugėja pensininkių, kurie savo pajamas skiria būsto šildymui, vaistams ir būtiniausiems maisto produktams. Jaunimas išvažiuoja ypač iš provincijos. Smulkusis verslas negali išsilaikyti, nes nėra vartotojų. Be to taip įsisuka dar vienas smagratis, apie kurį nekalbama.

Dėl emigracijos didėja kainos visiems liekantiems Lietuvoje. Tai aktualu kalbant apie infrastruktūrines paslaugas – vandens, šilumos tiekimą. Kuo mažiau vartotojų, tuo didesnė paslaugos kaina kiekvienam Lietuvos gyventojui. Šis ratas, kurį įsuka besitraukianti rinka, yra baisus“, – kalbėjo R.Kuodis.

Pasaulio lietuvių jaunimo atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog daugeliui mokslus užsienyje baigusių lietuvių savo tėvynėje darbo ieškotis lengviau nei svetur.

Grįžusiems įsidarbinti lengviau

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovybės Lietuvoje vadovė Ieva Davydenko „Žinių radijui“ teigė, jog užsienyje daug jaunų lietuvių, galvojančių apie grįžimą į Lietuvą, tačiau tai neįvyks labai greitai. „Prieš ketverius metus grįžau į Lietuvą gyventi po studijų Jungtinėje Karalystėje. Grįžau 2009 m. vasarą, kai krizės nuotaikos buvo aiškiai jaučiamos ir skelbiamos niūrios prognozės. Tačiau darbą gavau ilgai netrukus. Krizė nėra tokia svarbi, jei sugebi konkuruoti darbo rinkoje. Prieš gerą mėnesį buvau Londone ir diskutavome su tenai studijuojančiais jaunais žmonėmis. Jų klausiau, kokios nuotaikos vyrauja šiuo metu. Visi be išimties pasakė, jog planuoja grįžti, tačiau laiko ribų niekas sau nenusistato. Visi minėjo, jog norėtų baigti mokslus ir įgyti tarptautinės patirties“, – sakė ji.

Pasaulio lietuvių jaunimo atstovė atkreipė dėmesį į tai, jog daugeliui mokslus užsienyje baigusių lietuvių savo tėvynėje darbo ieškotis lengviau nei svetur. „Pavyzdžiui, Londonas yra labai didelis miestas, todėl tenai konkurencija milžiniška ir ji yra žymiai, žymiai didesnė, nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Gavęs diplomą tu gali eiti ieškoti darbo, pasinaudoti įvairiomis įdarbinimo schemomis, kurios iš karto po baigimo dažnai garantuoja tik nemokamą praktiką ir tik po poros metų tu gali tikėti pozicijos didelėje kompanijoje. Buvau tikra, jog mano įgytos žinios ir praktika bus naudinga Lietuvai ir aš galėsiu darbdaviui įrodyti, jog turiu pranašumą prieš tą, kuris užsienyje nebuvo. Tai momentas, apie kurį sąmoningai ar nesąmoningai nutylima, tačiau į jį reiktų atkreipti dėmesį. Mano pažįstami, kurie grįžta į Lietuvą sako, jog darbo pasiūlymus gavo arba dar studijuodami, arba tik grįžę. Gero užsienio universiteto diplomas suteikia pranašumą ir tai normalu, taip yra visame pasaulyje. Nenoriu pasakyti nieko blogo apie Vilniaus universitetą, nes pati jame baigiau magistro studijas, bet lyginant su kitais pasaulio universitetais, faktas, jog Vilniaus universitetui tikrai dar yra kur pasitempti“, – sakė I.Davydenko.

Penktadienį 13 val. 10 min. „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ tema: „Siūloma naikinti valstybinius globos namus, o jų gyventojus integruoti į visuomenę. Tai išeitis ar pražūtis senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms?“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką