„Visa problemos esmė: žmogus metų metus moka, o pabaigoje gali atgauti mažiau negu pats yra sumokėjęs. Kai produktas toks sudėtingas, rizikingas ir dar apkrautas dideliais atskaitymais, nebegalima apsimesti, kad čia tik vartotojo neapsižiūrėjimas – čia jau yra reguliavimo ir sąžiningo pardavimo klausimas“, – posėdžio išvakarėse BNS teigė komiteto vadovas Algirdas Sysas.
Pasak jo, valstybės pareiga yra labai aiški – užtikrinti, kad gyventojams nebūtų parduodami nesuprantami produktai, kurie jiems netinka arba iš kurių jie galiausiai gauna mažiau, negu sumokėjo.
Lietuvos banko (LB) tyrimas su slaptaisiais pirkėjais atskleidė, kad 39 proc. atvejų jiems buvo pasiūlytas poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas.
LB pažymi, kad platinant šį produktą, per draudimo agentus sudaroma apie 67 proc. naujų sutarčių, o komisinio atlygio dydis beveik keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Centrinio banko tvirtinimu, pagrindinis agentų pajamų šaltinis – už sudarytą sutartį komisinis atlygis, kuris gali siekti ir 770 eurų už vieną sutartį.
Banko duomenimis, investicinį gyvybės draudimą yra įsigiję 432 tūkst. gyventojų. Naujų sutarčių sudaroma po 29–50 tūkst. kasmet, tuo metu trečios pakopos pensijas kaupia 196 tūkst. žmonių.
