Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 23d. 08:58

Seimo komitetas dega žalią šviesą 1500 hektarų miško ploto ribai – galutinis sprendimas popiet

Punios šilo kirtimai
Raimundo Eremino nuotr. / Punios šilo kirtimai

Seimo Kaimo reikalų komitetas antradienį pritarė Miškų įstatymo pataisai, kuri uždraustų vienam asmeniui ar susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 1,5 tūkst. hektarų miško – dėl šio klausimo Seimas galutinai apsispręs popiet. Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos su 8 valstiečiais registruotą pataisą sukritikavo aibė institucijų, o dalis Seimo narių siūlė nustatyti didesnius ribojimus.

Seimo komitete už naują pataisą balsuota vienbalsiai, o kiti pasiūlymai ir pastabos buvo atmestos.

Seimo narys Simonas Gentvilas siūlė ribojimą nustatyti ties maždaug 60 tūkstančių hektarų.

„Argumentacija ta pati – urėdijų reformos metu buvo argumentuota kad tai per maži kiekiai, kad išlaikytų vieną rentabilią miškų urėdiją“, – teigia S.Gentvilas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Dar jis siūlo riboti miškų ploto koncentraciją – kad vienas valdytojas negalėtų kontroliuoti daugiau nei 5 proc. privačių miškų ploto. Tai sudarytų apie 40tūkst. ha.

„Man atrodo turi būti argumentacija, ir rinkos koncentracija yra žymiai aiškesnis principas, kuris apibrėžia, kad rinkoje nedominuotų vienas dalyvis“, – sako S.Gentvilas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas paskaičiavo, kad taip Lietuvoje galėtų būti tik 20 miškų savininkų.

„Žinoma, jei kiekvienas miško savininkai pradės mokesčius, kurios įves Aplinkos ministerija, aišku kad jie išsiparduos“, – naujo mokesčio grėsmę pripažino S.Gentvilas.

„Bet prie tam tikrų aplinkybių toks pirkėjų potencialas būtų tam dideliam kiekiui supirkti?“, – abejojo A.Stančikas. Anot jo, šiuo metu 40 tūkst. hektarų riba šiuo metu būtų per didelė. S.Gentvilas suabejojo, kad į Lietuvos miškus apskritai šiuo metu ne itin norma investuoti.

Algimantas Salamakinas pabrėžė, kad „Lietuvis, kuris norėtų nusipirkti 1500 ha, turbūt užtruktų 10 metų“.

„Padarykite iki pietų paprastą pratimą. Trečio kurso teisės studento paprašykite 5 būdų, kaip apeiti šį įstatymą ir jis jums lengvai sugalvos“, – akcentavo S.Gentvilas. O toks plotas, anot jo, savininkams neleis investuoti į reikalingą techniką, samdyti aplinkosaugininkų ir kt.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rąstai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rąstai

Tačiau nei 5 proc. dydžiui, nei kitiems S.Gentvilo pasiūlymams Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai nepritarė.

Mykolas Majauskas siūlė griežčiau reglamentuoti susijusius savininkus, plačiau apibrėžiant jų sąrašą, kad ribojimas nebūtų taip lengvai apeinamas. Anot A.Stančiko, tai atskiras klausimas, o dabartinis Miškų įstatymas atitinka ribojimus žemės ūkyje, todėl komitetas pasiūlymą taip pat atmetė.

Privačių miškų savininkų asociacijos atstovai skaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 80 įmonių, kurios valdo daugiau nei 1500 hektarų, ir tai nėra itin stambios įmonės.

„Pačios didžiausios įmonės, čia buvo nuskambėję, kelios yra užsienio kapitalo įmonės. Jei būtų tokie apribojimai įvesti, tie, kurie juda čia dirba regionuose, butų nukirstos galimybės konkuruoti netgi su užsienio kapitalo įmonėmis“, – teigė asociacijos atstovas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis vietoje hektarų ploto, kuris esą lengvai apeinamas, siūlė nustatyti koncentracijos procentą. Jis akcentavo, kad jau dabar įstatymais apribota, kokių šalių kapitalas Lietuvoje gali investuoti į žemę ar mišką.

Aibė prieštaraujančiųjų

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos užregistruotos pataisos aiškinamajame rašte nepateikiama beveik jokių argumentų ar skaičiavimų, kuo remiantis apskaičiuotas 1500 hektarų plotas.

„Įstatymo projektas parengtas siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugoniams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams. Užtikrinant sklandžius pagrindinių Miškų politikos krypčių įgyvendinimo tikslus, įvertinant tai, kad miškas yra vienas pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir piliečių gerovei, saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, būtina užtikrinti, kad jis turi būti tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, ekonominės naudos siekį, siejant jį su aplinkosauginių ir socialinių aspektų įgyvendinimu“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Oponentai grindžia, esą 1500 hektarų miško nepakanka tvariai ūkinei veiklai, kadangi miško apyvartumas labai mažas – atsodinus mišką 50-80 metų trunka, kol bus galima vėl kirsti. O smulkūs miškai liks ūkiškai nepanaudoti arba neprižiūrėti. Grindžiama ir tuo, kad tokiais ribojimais Lietuva taptu unikalia Europoje. Šiuo metu pusę Lietuvos miškų, per milijoną hektarų, valdo valstybė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad nauji ribojimai užtikrintų išskirtines galimybes stambiesiems miškų valdytojams disponuoti turimais miškų žemės sklypais – naujų dalyvių galimybės būtų apribotos.

Pasigendama argumentų, kuriais grindžiami nauji ribojimai, taip pat nepateikiami duomenys apie asmenis, kurie šiuo metu valdo didelius miškų plotus, ir galimai užsitikrintų išskirtinę poziciją.

Seimo teisininkai taip pat pasigedo tokio projekto argumentų.

„Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1500 ha, o ne kito maksimalaus dydžio“, – teigiama Teisės departamento išvadoje, be aibės kitų pastabų.

Europos teisės departamentas akcentavo, kad žemė, kaip ir kitas NT – laisvo kapitalo judėjimo sritis, ir nauji ribojimai varžytų kapitalo judėjimo laisvę ES rinkoje. Tačiau tokie suvaržymai galimi siekiant viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais ir kitais atvejais. Todėl departamentas taip pat siūlo argumentuoti, kaip apskaičiuoti 1500 ha.

Anksčiau kone analogišką pasiūlymą neigiamai įvertino ir Vyriausybė, kadangi „asmenų teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemės ir užsiimti miškų ūkio veikla būtų apribota, o tai nedera su LR Konstitucijos 46 str. 1 dalies nuostata, numatančia, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise (...)“.

Naujiems ribojimams nepritarė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, atsižvelgdamas į gautas pastabas, anksčiau įstatymo projektą atmetė, tuomet patikslintas projektas atsidūrė Kaimo reikalų komitete.

Pramonininkų konfederacija penktadienį Seimo vadovybei bei frakcijoms išsiuntė laišką, kuriame rašo, kad tai būtų labai bloga žinutė investuotojams.

2018 metų birželį, Seime pristatydamas pataisas, tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K.Mažeika tikino, kad 1,5 ha šeimai pakaktų išgyventi – iš tokio ploto per metus būtų galima gauti apue 5 tūkst. kubinių metrų medienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu
15min tema

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką