-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Seimo „valstiečiai“ ieško, kaip kompensuoti darbuotojų įmokas profsąjungoms

Siekiant sustiprinti profsąjungas ir į jų veiklą įtraukti daugiau žmonių, Seime svarstoma galimybė dirbantiesiems visiškai arba iš dalies kompensuoti narystės profesinėje sąjungoje mokestį.
Švietimo profesinių sąjungų piketas
Švietimo profesinių sąjungų piketas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Šios idėjas autorius „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad yra svarstomos kelios galimybės – pavyzdžiui, leisti gyventojams panašia tvarka kaip remia partijas, dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio nukreipti profsąjungoms. Taip pat diskutuojamas variantas dėl neapmokestinamųjų pajamų padidinimo tiems gyventojams, kurie finansiškai paremtų profsąjungas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas abejoja tokiais siūlymais, bet sutinka, kad valstybė turi skatinti gyventojų stojimą į profsąjungas.

„Kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto (pirmininko – BNS) pavaduotojas, kaip valdančiųjų atstovas, sakau, kad taip, mes šiuo keliu eisime“, – BNS antradienį teigė T.Tomilinas.

Parlamentaras prognozuoja, kad darbuotojų įmokų profsąjungoms kompensavimas leistų sustiprinti profsąjungų derybines galias su darbdaviais.

„Koks bus galutinis sprendimas, dar svarsto Vyriausybė – ar tai bus papildomas procentas, kaip partijoms, iš gyventojų pajamų mokesčio, ar tai bus atleidimas nuo mokesčio – kiek sumokėjai mokesčio, tiek būtų didinamos neapmokestinamosios pajamos“, – BNS teigė parlamentaras.

A.Černiauskas BNS teigė nesąs įsigilinęs į siūlymus, bet sutinka, kad bet kokia valstybės parama būtų gerai.

„Susitarimus (darbdavių ir darbuotojų – BNS) padaryti ganėtinai sudėtinga ir brangu, juos prižiūrėti, išlaikyti galėtų įsijungti valstybės pagalba. Pavyzdžiui, pas skandinavus profsąjungų vadovai atleisti nuo darbo, jie dirba tik profsąjunginį darbą, o darbdavys turi išlaikyti“, – teigė A.Černiauskas.

Jis pabrėžė, kad Skandinavijos valstybės lėšų skiria ne profsąjungų išlaikymui, bet ir jų narių švietimui bei mokymams.

Pasak T.Tomilino, kompensuoti darbuotojų įmokas profsąjungoms būtų galima atsisakius partijų rėmimo.

„Partijos skatinamos dvigubai – jos gauna ir iš žmonių, net ne iš narių, ir iš valstybės – dotacijas. Logiška būtų atimti iš partijų tą 1 proc.“ – teigė T.Tomilinas.

Dabar gyventojai gali 1 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti pasirinktai politinei partijai paremti.

A.Černiausko teigimu, dabar profesinėms sąjungoms priklauso 8-15 proc. dirbančiųjų.

„Realiai tų narių niekas nėra suskaičiavęs“, – BNS sakė A.Černiauskas.

Jo skaičiavimais, jeigu darbuotojas, priklausantis profesinei sąjungai, gauna vidutinį atlyginimą, per metus jis sumoka apie 100 eurų nario mokestį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius