Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seni daiktai virsta pelnu

Plius
Lietuviai vis dažniau nereikalingus ar nenaudojamus daiktus parduoda internete
Šaltinis: 15min
0
A A

Kaupdami daiktus kai kurie žmonės jaučiasi apsisaugoję nuo finansinių problemų, tačiau stirtos nenaudojamų rakandų neretai pradeda slėgti. Kitose šalyse žmonės nereikalingus daiktus atiduoda arba parduoda, o lietuviai dar tik mokosi taip gyventi.

„Visada mėgau šiokią tokią kūrybinę netvarką, – pasakojo vilnietė studentė Miglė. – Deja, ši mano netvarka virto tiesiog krūva nereikalingų daiktų, atitvėrusių mane nuo pasaulio.“

Apauga daiktais

Tokių kaip Miglė, mėgstančių kaupti daiktus žmonių, Psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Daivos Balčiūnienės teigimu, Lietuvoje yra nemažai: „Juodos dienos mentalitetas yra labai stipriai įsišaknijęs.“

Miglė daugiausia kaupdavo senus laikraščius, žurnalus, knygas, tikėdamasi, kad prireikus galės susirasti reikiamos informacijos neišėjusi iš namų. Tačiau dėl užverstų namų kartais net nesinorėdavo į juos grįžti.

Žmonės, psichologės D.Balčiūnienės teigimu, kaupia ir daug kitų daiktų: „Yra nemažai žmonių, kurie turi prisikaupę muilo ir skalbimo miltelių, kuriuos prieš dvidešimt metų duodavo tik už talonus. Kiti kaupia higienos priemones, drabužius, buities techniką.“

Kaupiama esą nesąmoningai – daiktus padovanoti arba parduoti gaila, juk kada nors gali prireikti, todėl dauguma jų ir lieka dūlėti kur nors namų kertėje. „Jiems atrodo, kad tie daiktai valgyti neprašo ir kada nors dar pravers. Kartais žmogus nepajunta, kaip apauga daiktais“, – sakė psichologė.

Skandinavijoje, kur pragyvenimo lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvoje, žmonėms svarbu parduoti nebenaudojamą daiktą. Toks sprendimas laikomas protingu ir praktišku, - sakė bendrovės „Plius“ vadovas M.Basokas.

Jei nereikia, galima parduoti

Tyrimai taip pat rodo, kad dalis lietuvių namų kertes užgriozdina mažai naudojamais daiktais. Bendrovės Plius.lt užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad didžioji dauguma – maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų – neparduoda ir neperka daiktų internetu.

D.Balčiūnienė teigė, kad lietuvius kaupti išmokė skaudi istorinė patirtis: „Tai siejasi su istorija – tremtys, sibirai, karai, carai, nepritekliai. Tada reikėjo visko, kas prie ūkio būdavo. Iš tų laikų ir išlikęs tas kaupimas.“

Tuo tarpu Šiaurės Europos šalims tai visiškai nebūdinga. „Skandinavijoje, kur pragyvenimo lygis tikrai aukštesnis nei Lietuvoje, žmonėms svarbu parduoti nebenaudojamą daiktą. Toks sprendimas šiose šalyse laikomas protingu ir praktišku. Lietuvių požiūris taip pat pamažu keičiasi. Išskirčiau jaunesnės kartos interneto vartotojus, kurie yra lankstesni ir aktyvesni, todėl drąsiai naudojasi skelbimų portalais“, – pasakojo bendrovės „Plius“ vadovas Martynas Basokas.

Ilgainiui pasikeitė ir Miglės požiūris į daiktus. Anksčiau turėję sentimentalią vertę, jie merginai pavirto tik šiukšlių krūva. Puikiu pretekstu išvalyti namus jai tapo remontas. Iš pradžių esą buvo gaila mesti daiktus, tačiau kuo toliau, tuo didesniais kiekiais ir ramesne širdimi Miglė grūdo seną šlamštą į šiukšlių maišus, o gerus daiktus tiesiog išdalijo.

Dabar, po „didžiojo valymo“ ir remonto, kambaryje galiu laisvai judėti, lengvai surasti tai, ko reikia. Jaučiuosi šeimininkaujanti savo aplinkai, o ne atvirkščiai, – pasakojo Miglė.

„Nereikalingas knygas nunešiau į biblioteką, daiktus išsidalijo draugai. Dabar, po „didžiojo valymo“ ir remonto, kambaryje galiu laisvai judėti, lengvai surasti tai, ko reikia. Jaučiuosi šeimininkaujanti savo aplinkai, o ne atvirkščiai“, – džiaugėsi vilnietė.

M.Basokas siūlo dalį nereikalingų daiktų parduoti – tuomet ir namuose vietos bus daugiau, ir netgi pavyks užsidirbti: „Neabejoju, kad kiekvienas, peržiūrėjęs spintą ar garažą, suras daiktų, kuriuos pardavęs ne tik užsidirbs, tačiau ir pradžiugins kitą, reikiamo daikto ieškojusį, asmenį.“

Perka dažniau nei parduoda

Plius.lt tyrimo duomenimis, žmonės internetu dažniau perka, tačiau parduoti savo daiktų neretai tiesiog nemato prasmės. Pirkę internetu daiktus yra beveik penktadalis lietuvių, o pardavę – vos 4 proc.

Naudotus daiktus, D.Balčiūnienės teigimu, dažniausiai perka mamos, unikalių daiktų ieškantys žmonės: „Yra žmonės, kuriems patinka medžioklės azartas surasti kažkokį daiktą, senesnį, bet pigiau.“

Parduoti nereikalingus daiktus žmonės dažniausiai linkę tada, kai pritrūksta pinigų, tačiau kol finansų stygius nekamuoja, seną turtą lietuviai kol kas mieliau pasaugo laukdami „juodesnių“ dienų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką